DI smūgis medicinai: jis diagnozes nustato geriau nei patyrę gydytojai ()
Ar gydytojo chalatą laikas kabinti į spintą? Ar patikėtumėte savo gyvybę algoritmui, jei žinotumėte, kad jo „intelekto koeficientas“ medicinos srityje jau aukštesnis už jūsų gydytojo?
.jpg)
© Linda Bartlett (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Blood_test_(1).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atrodo, kad mokslinė fantastika tampa realybe, o jūsų kitas vizitas pas gydytoją gali prasidėti ne nuo „labas vakaras“, o nuo ekrano mirktelėjimo. Naujausias Harvardo medicinos mokyklos tyrimas sudrebino medicinos pasaulį: dirbtinis intelektas (DI) ne tik pasivijo, bet ir triuškinamai aplenkė patyrusius gydytojus priimant sudėtingiausius klinikinius sprendimus.
Mokslininkai nustatė, kad naujausios kartos DI modeliai pranoko žmones praktiškai visose klinikinio mąstymo užduotyse – nuo žaibiško diagnozės nustatymo iki tikslių paciento priežiūros rekomendacijų skubios pagalbos skyriuje.
Egzaminas, kurio medikai neišlaikė
Harvardo medicinos mokyklos ir „Beth Israel Deaconess“ medicinos centro tyrėjai nusprendė surengti tikrą „protų kovą“. Jie palygino, kaip su identiškomis, itin sudėtingomis užduotimis tvarkosi aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ir didieji kalbos modeliai (LLM).
|
Rezultatai šokiravo: DI dominavo skubios pagalbos scenarijuose, kur sprendimus reikia priimti akimirksniu, remiantis ribotais ir fragmentiškais duomenimis. Algoritmai ne tik tiksliau nustatė labiausiai tikėtinas diagnozes, bet ir pasiūlė efektyvesnes tolesnio pacientų valdymo strategijas.
„Mes išbandėme dirbtinio intelekto modelį pagal praktiškai visus įmanomus kriterijus ir jis pranoko tiek ankstesnes versijas, tiek mūsų kolegas gydytojus“, – rėžė tyrimo bendraautoris, Harvardo profesorius Arjun Manraj.
Naujasis „OpenAI“ kūrinys – protingesnis už ekspertus?
Eksperimento epicentre atsidūrė „o1-preview“ – 2024 m. „OpenAI“ išleistas samprotavimo modelis. Mokslininkai jam „sumaitino“ realias skubios pagalbos skyrių ataskaitas ir sudėtingus klinikinius atvejus iš medicininės literatūros.
DI pademonstravo neįtikėtinus rezultatus:
- klinikinis samprotavimas. Modelis geriau nei žmonės pagrindė, kodėl pasirenkama viena ar kita gydymo strategija;
- dokumentavimas. DI užduotis atliko be klaidų, kurios dažnai pasitaiko pervargusiems medikams;
- darbas po spaudimu. Skubios pagalbos aplinkoje, kur informacija yra skurdi, DI gebėjo „sujungti taškus“ greičiau ir tiksliau.
Revoliucija ar pavojingas žaidimas?
Nors skaičiai stulbinantys, mokslininkai ragina neprarasti sveiko proto. Pasak prof. A. Manraj, tai, kad algoritmas geriau sprendžia testus, dar nereiškia, kad rytoj galime atleisti visus ligoninių darbuotojus.
„Tai nereiškia, kad DI automatiškai pagerins priežiūrą. Kaip ir kur jis turėtų būti taikomas, vis dar suprantame menkai“, – įspėja profesorius. Pasak jo, kol kas trūksta ilgalaikių tyrimų, kurie parodytų, kaip DI įsitraukimas paveiks realius pacientų gyvybės ir mirties klausimus kasdienėje praktikoje.
Viena aišku – modeliai tampa vis pajėgesni, o riba tarp žmogaus intuicijos ir mašininio skaičiavimo medicinoje sparčiai nyksta. Ar patikėtumėte savo gyvybę algoritmui, jei žinotumėte, kad jo „intelekto koeficientas“ medicinos srityje jau aukštesnis už jūsų gydytojo?
