Milijonams žmonių gresia pavojus: hantaviruso protrūkis kruiziniame laive – tik pradžia ()
Tyrėjai perspėja, kad mirtino viruso protrūkis kruiziniame laive gali būti tik pradžia – žmonijai grėsmę kelia ir kitų graužikų platinamų virusų plitimas.
© Fdesroches, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:MV_Hondius.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nerimą keliančiame naujame Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad klimato kaita ateityje padidins graužikų platinamų virusų plitimą. Kylant pasaulinei temperatūrai ir keičiantis graužikų populiacijoms, mirtini arenavirusai pateks į tas vietoves, kuriose anksčiau tokių ligų nebuvo.
Tyrėjai prognozuoja, kad tai sukels protrūkius, kurie grasina užkrėsti milijonus žmonių visoje Pietų Amerikoje. Šis niūrus perspėjimas pasirodė po to, kai žmonės vis dar įstrigę kruiziniame laive, užkrėstame žiurkių platinamu hantavirusu prie Žaliojo Kyšulio krantų. Nuo viruso jau mirė trys keleiviai, tarp jų olandų pora ir Vokietijos pilietis.
Reikėtų pažymėti, kad hantaviruso protrūkis įvyko olandų laive MV „Hondius“, kuris anksčiau buvo prisišvartavęs Argentinoje. Arenavirusai ir hantavirusai kasmet nusineša dešimčių žmonių gyvybių. Deja, mokslininkai mano, kad tokie protrūkiai taps dažnesni, šylant Žemės klimatui.
|
Yra žinoma, kad hantavirusus ir arenavirusus perneša graužikai ir jie dažniausiai perduodami iš gyvūnų žmonėms, o ne iš žmogaus žmogui. Šios itin dažnos, bet mažai ištirtos infekcijos apima Guanarito virusą Venesueloje ir Kolumbijoje, Mačupo virusą Bolivijoje ir Paragvajuje bei Junino virusą Argentinoje.
Tyrimai rodo, kad infekcija sukelia sunkias hemoragines karštliges, pasižyminčias dideliu hospitalizavimo ir mirtingumo rodikliu – nuo 5 % iki 30 %. Kadangi šias ligas platina graužikai, jų poveikis yra glaudžiai susijęs su graužikų buveinės pokyčiais.
Dabar tyrimai rodo, kad klimato kaita sukelia dramatiškus ligas platinančių gyvūnų pasiskirstymo pokyčius. Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad tokie veiksniai kaip temperatūra ir krituliai turi įtakos graužikų platinamų ligų rizikai.
Naujajame tyrime komanda, pasitelkdama mašininį mokymąsi, sujungė klimato prognozes, populiacijos tankumo prognozes, infekcijos riziką ir buveinių tinkamumą šešioms su šiais virusais susijusioms žiurkių ir pelių rūšims. Nauji duomenys rodo, kad užsikrėtimo šiomis pavojingomis ligomis rizika per ateinančius 20–40 metų, priklausomai nuo scenarijaus, labai pasikeis.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus dr. Pranavo Kulkarni iš Kalifornijos universiteto Weill veterinarijos medicinos mokyklos, spartėjant klimato kaitai, užsikrėtimo šiais pavojingais virusais rizika gali pasiekti milijonus žmonių.
Pavyzdžiui:
- Guanarito virusas, šiuo metu lokalizuotas centrinėje Venesueloje, išplis į Kolumbijos dalis, Surinamo pasienio zonas ir šiaurinius Brazilijos regionus;
- Mačupo virusas, sukeliantis dažnai mirtiną Bolivijos hemoraginę karštligę, išplis iš Bolivijos lygumų į Andų kalnų papėdes ir kalnuotus regionus;
- Junino virusas, sukeliantis Argentinos hemoraginę karštligę, iš stepių vietovių išplis į kitas Argentinos dalis.
Tai sumažins riziką kai kuriose srityse, kurios jau išmoko susidoroti su liga, tačiau padidins infekcijos pavojų kitose.
