Žemei vyksta kažkas keisto. Planetos ašis sparčiai krypsta ()
Žemė nuolat juda, ir paaiškėjo, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius jos ašis pasislinko maždaug keliomis dešimtimis centimetrų.
© Pxhere (atvira licencija) | https://pxhere.com/en/photo/451809
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai nepalieka jokių abejonių. Ši anomalija susijusi su žmogaus veikla, konkrečiai – didžiulių požeminio vandens kiekių pumpavimu, kuris turi įtakos planetos masės pasiskirstymui.
Žemė nestovi vietoje ir iš tikrųjų nuolat juda. Ji sukasi apie savo ašį, bet taip pat skrieja aplink Saulę. Mokslininkai atliko tyrimus, kurių rezultatai buvo paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimas parodė, kad per trumpą laiką planetos ašis pasislinko mažiau nei metru. Ką tai reiškia?
Tyrėjai atliko savo tyrimą, naudodami 1993–2010 m. duomenis. Paaiškėjo, kad vos per tuos keliolika metų Žemės ašis pasislinko apie 80 centimetrų. Žinoma, visos planetos mastu tai atrodo nedaug. Juk mūsų gaublio skersmuo yra 12 742 kilometrai.
|
Tačiau problema yra sudėtingesnė, ir nepamirškite, kad pokytis įvyko vos per 17 metų. Ilgainiui gali kilti didesnių anomalijų. Laimei, jos nėra pakankamai didelės, kad paveiktų orus ar ištisus metų laikus šiuo metu.
Kas sukelia šį reiškinį ir ar jis gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų planetai? Pasirodo, taip, ir verta suprasti, kodėl.
Šis Žemės ašies poslinkis neįvyksta savaime ir priklauso nuo visos planetos masės pasiskirstymo. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai mano, kad už jį atsakingi žmonės, ypač išpumpuodami didžiulius požeminio vandens kiekius. Yra regionų visame pasaulyje, kur tai vyksta didžiuliu mastu.
Problema opiausia vakarų Šiaurės Amerikoje ir šiaurės vakarų Indijos regionuose. Vien šiose vietovėse iš po Žemės paviršiaus buvo ištraukta net 2150 gigatonų požeminio vandens. Tai milžiniškas kiekis, turintis įtakos masės pasiskirstymui planetoje. Dėl to atsiranda tam tikrų planetos sukimosi anomalijų.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad tokiu būdu išgaunamas vanduo niekur nedingsta. Laikui bėgant jis patenka į upes ir kitus vandens kelius, o galiausiai – į jūras ir vandenynus. Tyrėjai apskaičiavo, kad dėl tokio pobūdžio žmogaus veiklos vandenynų lygis galėjo pakilti maždaug 0,6 centimetro.
Palyginimui, vidutinis metinis Žemės vandenyno lygio kilimas yra apie 3,3 mm. Abiejų procesų derinys gali tiesiog pagreitinti šį reiškinį, ir to tikrai nesitikime.
