Jums nereikia žengti 10 000 žingsnių. Nauji duomenys keičia taisykles ()
Autoriai nurodo, kad net ir mažesnis kasdienio judėjimo lygis yra geriau nei labai mažas aktyvumas.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nebe 10 000, o mažiau žingsnių per dieną gali suteikti akivaizdžios naudos sveikatai – tai rodo daugiau nei 160 tūkst. suaugusiųjų iš viso pasaulio analizė, kurią tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė žurnale „Lancet Public Health“.
Autoriai taip pat nurodo, kad net ir mažesnis kasdienio judėjimo lygis yra geriau nei labai mažas aktyvumas.
Ar 10 000 žingsnių jau yra fikcija? Panašu, kad taip. Mokslininkai iš Australijos, Norvegijos ir Ispanijos palygino 7 000 žingsnių per dieną poveikį su 2 000 žingsnių lygiu. Jų analizė rodo, kad didesnis žingsnių skaičius buvo susijęs su mažesne sveikatos problemų rizika, o vaikščiojimas nuėjus daugiau nei 7 tūkst. žingsnių suteikė papildomos naudos širdžiai – tyrimą žurnale „Lancet Public Health“ aprašo „Polskie Radio“.
PSO akcentuoja laiką, o ne žingsnius
Moksliniame straipsnyje tyrėjai pažymėjo, kad jau 4 000 žingsnių per dieną siejami su geresne sveikata nei labai mažas aktyvumas, apibrėžiamas kaip 2 000 žingsnių. Tai reiškia, kad pagerėjimą buvo galima pastebėti ir esant vidutiniam kasdienio judėjimo lygiui.
Savo ruožtu PSO gairės remiasi ne žingsnių skaičiumi, o laiku, skirtu fiziniam krūviui. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75 minutes intensyvios veiklos. Prie tokio krūvio priskiriamas plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir greitas vaikščiojimas.
Iš kur atsirado 10 000 žingsnių?
Pasak Sidnėjaus universiteto daktarės Melody Ding, pagrindinės tyrimo autorės, moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad kiekvienas turėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną. Nepaisant to, ši riba vis dar išlieka populiarus tikslas ir nuolat pasirodo daugelyje fizinio aktyvumo stebėjimo programėlių.
|
Kaip primena „Polskie Radio“, šio skaičiaus ištakos siekia Japoniją. Prieš 1964 m. Tokijo olimpines žaidynes rinkoje pasirodė žingsniamatis „manpo-kei“, reiškiantis „10 000 žingsnių skaitiklis“. Dr. M. Ding nuomone, būtent šis pavadinimas lėmė, kad laikui bėgant 10 tūkst. skaičius pradėtas traktuoti kaip neoficiali norma, nors tai nebuvo pagrįsta mokslinėmis rekomendacijomis.
