Evoliucinė paslaptis: kodėl Žemėje nėra dramblio dydžio paukščio? ()
Yra žinoma, kad paukščiai išsivystė iš dinozaurų, tačiau kaip tai atsitiko, vis dar lieka paslaptimi. Mokslininkai jau daugiau nei 150 metų stengiasi rasti atsakymą, tačiau paslaptis vis dar neišaiškinta.
© JJ Harrison, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Diomedea_exulans_in_flight_-_SE_Tasmania.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės istorija trunka milijardus metų, ir per tą laiką mūsų planeta tapo neįtikėtinai daug rūšių namais: kai kurios iš jų jau seniai išnyko, kitos vis dar klesti, o kai kurios išsivystė į visiškai kitokius padarus.
Pavyzdžiui, paukščiai išsivystė iš teropodų – dvikojų dinozaurų, tokių kaip tiranozauras ir velociraptorius, rašo.
Edinburgo universiteto (Škotija) profesorius Steve Brusatte dešimtmečius tyrinėjo teropodus, norėdamas daugiau sužinoti apie iš jų išsivystžiusius gyvūnus. Jis taip pat bandė sukurti naują didelį teropodų dinozaurų šeimos medį, kad suprastų, kokia vieta priklauso paukščiams, kaip jie išsivystė iš dinozaurų ir kaip vystėsi jų fizinės savybės.
Dauguma planetos žmonių yra girdėję, kad paukščiai kilo iš dinozaurų. Tačiau daugelis vis dar nepripažįsta, kad paukščiai iš tikrųjų yra dinozaurai. Jie yra dinozaurų šeimos medžio dalis. Paprastai tariant, tai buvo neįprasta dinozaurų grupė, kuri, sumažėjusi, gavo sparnus, pakilo į dangų ir išgyveno iki šių dienų.
Pirmasis, pastebėjęs kai kurių dinozaurų, kurie pradėti rasti Europoje, skeletų ir šiuolaikinių paukščių skeletų panašumus dar 1860-aisiais, buvo Charleso Darwino mokinys Thomas Henry Huxley.
|
Pasak profesoriaus Brusatte, nors dinozaurai dažnai suvokiami kaip milžinai, daugelis jų buvo maži, turėjo plunksnas ir sparnus, taip pat buvo panašūs į paukščius. Tik pastaraisiais dešimtmečiais moksle visuotinai pripažinta idėja, kad paukščiai kilo iš dinozaurų. 10-ajame dešimtmetyje atrastos dinozaurų plunksnos tai galutinai patvirtino.
Tačiau šia tema vis dar lieka daug paslapčių. Pavyzdžiui, nežinome, kaip dinozaurai pradėjo skraidyti, kaip jie pradėjo judinti sparnus taip, kad sukurtų pakankamai keliamosios jėgos ir traukos skrydžiui. Kita paslaptis – kurie dinozaurai buvo artimiausi paukščių giminaičiai.
Laimei, mokslininkams Kinijoje ir kitur randant daugiau fosilijų, ypač plunksnuotų dinozaurų, aiškėja, kad buvo daug mažų dinozaurų su plunksnomis. Daugelis turėjo sparnus, kai kurie turėjo plunksnas tik ant rankų, kai kurie turėjo plunksnas ant rankų ir kojų. Kai kurie turėjo plunksnas ant sparnų. Kai kurie turėjo odinius sparnus, kaip šikšnosparnio.
Šiame šeimos medžio raidos etape, kai pasirodė tikri šiuolaikiniai paukščiai su dideliais sparnais ant rankų, kuriais jie plasnoja, kad išsilaikytų ore, buvo didžiulė įvairovė.
Fosilijos rodo, kad plunksnos išsivystė gerokai anksčiau, nei šie gyvūnai išmoko skraidyti. Daugelis dinozaurų turėjo paprastas plunksnas, kurios atrodė kaip maži plaukeliai. Mokslininkai mano, kad dauguma dinozaurų tikriausiai turėjo šiuos smulkius plaukelius, bet, deja, jie neišliko, nes greitai suyra.
Tačiau šios plunksnos nebuvo naudojamos skrydžiui. Fosilijos aiškiai rodo, kad plunksnos išsivystė į paprastesnes formas dėl kitų priežasčių. Dauguma mokslininkų mano, kad šios plunksnos išsivystė dėl šilumos izoliacijos, kad padėtų gyvūnams išlikti šiltiems.
Vėliau kai kuriems dinozaurams šios plunksnos išsivystė į plunksnas, kurios virto sparnais. Tačiau fosilijos rodo, kad pirmieji sparnai atsirado avies ir arklio dydžio dinozaurams. Šios plunksnos buvo mažytės ir, pagal fizikos dėsnius, negalėjo išlaikyti tokio dydžio gyvūnų ore. Paprastai tariant, viskas rodo, kad sparnai pirmiausia išsivystė dėl kažkokios kitos priežasties ir tik vėliau pradėti naudoti skrydžiui.
Kai kurie dinozaurai, pavyzdžiui, tiranozaurai, laikui bėgant didėjo, tačiau dinozaurai, iš kurių išsivystė paukščiai, per dešimtis milijonų metų susitraukė. Mokslininkai nežino, kodėl taip atsitiko, tačiau įrodymai rodo, kad yra daug ekologinių nišų, kuriose būti mažam tiesiog naudinga.
Tad kodėl Žemėje nėra dramblio dydžio paukščių? Pasak profesoriaus Brusatte, pagal fizikos dėsnius gyvūnai, kurie, norėdami skristi, turi plasnoti sparnais, negali būti tokie dideli.
Didžiausi skraidantys padarai šiandien yra paprastieji albatrosai (Diomedea exulans), kurių sparnų mojis yra apie 3,5 metro. Tačiau mokslas turi didesnių paukščių fosilijų: pelagornitidai buvo milžiniški sklandantys paukščiai, kurie išnyko prieš pat ledynmetį. Jų sparnų mojis buvo apie 7 metrus. Dauguma mokslininkų mano, kad pirmasis sparnais plasnojo kažkas panašaus į plėšrųjį paukštį, kuris buvo mažo šuns dydžio, o ne koks nors dinozauras albatroso dydžio.
Kita mįslė – kaip paukščiams pavyko išgyventi po asteroido smūgio maždaug prieš 66 milijonus metų. Tikrieji paukščiai egzistavo mažiausiai prieš 150 milijonų metų, o tai reiškia, kad jie gyveno greta savo dinozaurų giminaičių apie 80 milijonų metų. Tada, maždaug prieš 66 milijonus metų, į Žemę trenkėsi asteroidas ir visi dinozaurai, išskyrus paukščius, išnyko. Tiesą sakant, tai nėra visiškai tiesa: daugelis paukščių taip pat išnyko, nes jie buvo gana primityvūs. Iš tikrųjų išgyveno tik šiuolaikiniai paukščiai.
Naujausi tyrimai paaiškino, kaip tai įvyko: iš kosmoso tamsos buvo išmestas asteroidas ir akimirksniu viską pakeitė. Pasaulį užklupo cunamiai, žemės drebėjimai ir miškų gaisrai. Dulkės užstojo saulę, sukeldamos branduolinio tipo žiemą, kuri truko keletą metų. Natūrali atranka negalėjo veikti tokiu laikotarpiu, todėl asteroidui atsitrenkus, visi gyvūnai turėjo susidoroti su situacija, naudodamiesi jau turimais bruožais.
Šiuolaikiniai paukščiai turėjo daug naudingų savybių. Jie subręsdavo per metus, todėl jiems nereikėjo daug laiko užauginti kitos kartos. Jie galėdavo nuskristi nuo pavojaus. Bet, svarbiausia, jie taip pat turėjo snapus, kurie leido jiems lesti sėklas.
