„Juodoji skylė“ vandenyne, matoma iš kosmoso. Pagaliau paaiškėjo, kas tai ()
Iš kosmoso ji atrodo tarsi „juodoji skylė“.
© Google Maps (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Palydovinės nuotraukos dažnai tampa spekuliacijų ir nesusipratimų šaltiniu. Taip nutiko ir su „Google Maps“ užfiksuotu vaizdu, kuriame matėsi tamsi, trikampė dėmė Ramiajame vandenyne. Internautai pradėjo ją interpretuoti kaip neįprastą anomaliją, o internete pasipylė teorijos apie slaptą karinę bazę arba nežinomą, gilią vandenyno įdubą.
Neįtikėtinai žalia Ramiojo vandenyno sala vidury niekur
Tačiau realybė pasirodė esanti daug paprastesnė – tai buvo Vostoko sala, apaugusi tankia sumedėjusia augalija. Tai negyvenama koralinė sala Ramiajame vandenyne, esanti maždaug 6 tūkst. km į rytus nuo Australijos, Linijinių salų archipelage. Vostoko sala priklauso Kiribačiui.
Žemėlapiuose ši sala atrodo neįprastai dar ir todėl, kad jos forma yra artima trikampiui. Ji stūkso Linijinių salų archipelage, apie 6 tūkst. km į rytus nuo Australijos, o jos plotas – vos 0,3 kv. km. Tai atolas, apsuptas pakrantės rifo, todėl iš didelio aukščio matyti nedidelis sausumos lopinėlis, išsiskiriantis iš vandens daug tamsesne dėme.
|
Greitai kilo spėlionės apie neįprastą reiškinį, gilią vandenyno įdubą arba slaptą karinę bazę. Tačiau paaiškinimas buvo daug paprastesnis. Tamsi spalva atsiranda ne dėl to, kas yra po vandenyno paviršiumi, o dėl to, kaip atrodo pati sala, padengta labai tankia augalija, todėl iš kosmoso ji atrodo tarsi „juodoji skylė“.
Kodėl Vostoko sala yra tokia tamsi
Kaip aprašo „Live Science“, už šį efektą atsakinga pizonija – reta medžių rūšis, natūraliai auganti Vostoko saloje. Medžių lajos ten yra tokios tankios, kad sulaiko beveik visą saulės šviesą. Tai apsunkina kitų augalų vystymąsi, todėl iš orbitos sala atrodo beveik visiškai juoda. Tanki Vostoko salos lapija pritraukia daug jūrinių paukščių rūšių, tokių kaip padūkėliai, narūnėliai ir fregatos, kas jau buvo aprašyta moksliniuose tyrimuose.
Salą 1820 m. atrado rusai. Žurnalo „Pacific Islands Monthly“ pateikiamais duomenimis, Vostoko sala niekada neturėjo nuolatinių gyventojų. Tai lėmė gėlo vandens šaltinių trūkumas, dėl kurio šioje Kiribačio teritorijoje buvo neįmanoma apsigyventi nuolat.
