Kinai pradėjo puolimą. Jų superkompiuteris per mikrosekundes atlieka tai, ko amerikietiškas kompiuteris visiškai negali ()
Didžiosios galybės kvantines lenktynes šiandien vertina kaip strateginį klausimą, lyginamą su Šaltojo karo laikų kosmine konkurencija.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos technologinės ambicijos ką tik žengė į kitą lygį. Per pastarąsias kelias savaites Kinija pristatė du proveržį reiškiančius pasiekimus superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių srityse, kurie gali visiškai pakeisti pasaulinį jėgų balansą pažangiųjų technologijų pasaulyje.
Viena vertus, Kinijos mokslo ir technologijų universiteto mokslininkai pademonstravo naują fotoninio kvantinio kompiuterio „Jiuzhang 4.0“ versiją, kuri, jų teigimu, atlieka skaičiavimus, nepasiekiamus klasikinėms mašinoms.
Kita vertus, Kinija paskelbė apie naujo superkompiuterio „Lingsheng“ paleidimą. Jis sukonstruotas išskirtinai iš vietinės gamybos procesorių ir turėtų pranokti amerikiečių „El Capitan“.
Tačiau didžiausias emocijas kelia minėtasis „Jiuzhang 4.0“ – naujausia Kinijos kvantinio kompiuterio versija, kurioje vietoje klasikinių tranzistorių ar superlaidžių kubitų (daugiausia kuriamų Jungtinėse Valstijose) naudojami fotonai.
Kvantinės fizikos specialisto Pan Jianwei prižiūrimas projektas turi įrodyti, kad Kinija ne tik pasivijo Vakarus kvantinėse lenktynėse, bet ir kai kuriose srityse pradeda juos lenkti.
|
Tyrimų grupės paskelbtais duomenimis, naujasis „Jiuzhang“ gali vienu metu manipuliuoti daugiau nei 3050 fotonų, o tai yra dešimteriopas šuolis, palyginti su ankstesnės kartos sistema. Kompiuteryje įdiegtas interferometrinis tinklas, apimantis daugiau nei 8000 optinių modų ir daugiau nei tūkstantį suspaustų būsenų (squeezed-state) įvesčių, naudojamų kvantiniuose skaičiavimuose, pagrįstuose optiniais reiškiniais.
Kinijos mokslininkai teigia, kad įrenginys tam kai kurią problemą išsprendė per kelias mikrosekundes, kai tuo tarpu galingiausiam pasaulio klasikiniam superkompiuteriui identiškai užduočiai atlikti prireiktų maždaug 1042 metų. Tai toks milžiniškas skaičius, kad jis praktiškai peržengia žmonių vaizduotės ribas. Net jei dalis ekspertų į tokius palyginimus žiūri skeptiškai, man vien tik Kinijos laboratorijų pažangos tempas daro didžiulį įspūdį.
Esminę reikšmę čia turi mašinos veikimo principas. Dauguma Vakarų kvantinių projektų, kuriuos plėtoja tokios kompanijos kaip IBM ar „Google“, yra pagrįsti superlaidžiais kubitais, reikalaujančiais ekstremaliai žemos temperatūros ir itin sudėtingos šaldymo infrastruktūros. Tuo tarpu Kinijos „Jiuzhang“ naudoja fotoniką – technologiją, informacijai apdoroti pasitelkiančią šviesą. Toks požiūris ateityje gali pasirodyti esąs efektyvesnis energijos vartojimo požiūriu ir lengviau plečiamas. Tačiau fotoniniai kvantiniai kompiuteriai turi savų ribojimų.
Dabartinė „Jiuzhang“ karta nėra universalus kvantinis kompiuteris, gebantis vykdyti bet kokius algoritmus. Tai specializuota mašina, optimizuota konkrečioms matematinėms ir tikimybinėms užduotims. Praktikoje tai reiškia, kad ji nepakeis klasikinių asmeninių kompiuterių ar net šiuolaikinių duomenų centrų. Nepaisant to, kvantinio pranašumo pasiekimas išlieka simboline gaire visos pramonės šakos raidoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net jei dabartinis pritaikymas yra ribotas, ateityje ši technologija gali rasti pritaikymą cheminiam modeliavimui, vaistų projektavimui, kriptografijai, dirbtiniam intelektui ar karinėms sistemoms. Būtent todėl didžiosios galybės kvantines lenktynes šiandien vertina kaip strateginį klausimą, lyginamą su Šaltojo karo laikų kosmine konkurencija.
Paraleliai Kinija kuria ir naujos kartos klasikinius superkompiuterius. Paskelbta „Lingsheng“ sistema turėtų pasiekti našumą, viršijantį 2 eksaflopsus, tai yra daugiau nei du kvintilijonus operacijų per sekundę. Palyginimui, dabartinis TOP500 reitingo lyderis, amerikiečių „El Capitan“, pasiekia apie 1,8 eksaflopso.
Tačiau labiausiai neįtikėtinas dalykas „Lingsheng“ projekte man atrodo tai, kad kompiuteris turėtų veikti išskirtinai su vietiniais Kinijos procesoriais, nenaudojant Vakarų GPU. Tai Pekino atsakas į Amerikos technologines sankcijas, kurios apribojo pažangiausių lustų eksportą į Kiniją. Užuot pasikliovę „NVIDIA“ ar „AMD“ mikroschemomis, kinai pasirinko savo CPU architektūrą ir visiškai vietinę technologijų grandinę. O tai amerikiečiams gali būti netgi skaudesnis smūgis nei jų aplenkimas skaičiavimo galios kontekste.
![[ŽT] Ar žinote kaip šviesa pasiekia maksimalų greitį per 0 sekundžių?](/photo/202602/07/20/thumb_052990__Emanation.png)
