Egiptas pradeda didžiausią žemės ūkio projektą šalies istorijoje: kuo jis ypatingas? ()
Egiptas planuoja padidinti bendrą dirbamos žemės plotą apie 15 %.
© https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nile_River_Delta_(MODIS_2024-07-23).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egipto prezidentas Abdel Fattah al Sisi oficialiai atidarė didelio masto žemės ūkio projektą pavadinimu „Naujoji delta“, kurio metu kviečiai ir kiti pasėliai auginami iš dykumos atgautose žemėse.
Ceremonija vyko 2026 m. kviečių derliaus nuėmimo kampanijos metu naujose žemės ūkio paskirties žemėse, esančiose į vakarus nuo Nilo deltos.
Egipto vyriausybės teigimu, „Naujoji delta“ yra didžiausias žemės atkūrimo projektas šalies istorijoje.
Ateityje naujų žemės ūkio paskirties žemės plotas pasieks apie 9000 kvadratinių kilometrų.
Egiptas planuoja padidinti bendrą dirbamos žemės plotą apie 15 %, daugiausia dėmesio skirdamas kviečių, kukurūzų, daržovių, taip pat eksportinių kultūrų, tokių kaip alyvuogės ir figos, auginimui.
|
Bendra projekto investicijų vertė jau pasiekė 800 milijardų Egipto svarų (daugiau nei 15 milijardų dolerių). Lėšos buvo panaudotos žemės paruošimui, silosų statybai, pramonės zonoms ir naujiems keliams, kurie sujungs dykumų regionus su Nilo slėniu ir šalies uostais, tiesti. Valdžia skaičiuoja, kad projektas sukurs daugiau nei du milijonus darbo vietų.
Taip pat žinoma, kad pagrindinis „Naujosios deltos“ projekto elementas yra plati vandens tiekimo sistema, kuri Egipte jau vadinama „dirbtine upe“.
Vanduo, tekantis iš Nilo deltos vakaruose esančių drenažo kanalų, transportuojamas į Viduržemio jūros pakrantėje esančią El Hamamo valymo įrenginius, kur kasdien išvaloma iki 7,5 milijono kubinių metrų vandens. Tada jis tiekiamas 170 kilometrų ilgio kanalu ir 13 siurblinių į dykumų zonas.
Egipto valdžia šį projektą laiko strateginiu atsaku į grėsmes aprūpinimui maistu, kurios paaštrėjo po COVID-19 pandemijos ir karų Ukrainoje bei Irane.
Savo ruožtu aplinkosaugininkai ir žmogaus teisių organizacijos yra susirūpinusios dėl didelio sistemos energijos suvartojimo, didelių vyriausybės išlaidų ir projekto kontrolės sutelkimo struktūrose, artimose armijai.
