Prieš 4,5 milijardo metų tai nutiko Žemei – dabar tai vyksta kitur! ()
Dažni susidūrimai.
© musgrove (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/planet-space-abstract-649863/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai aptiko galimus dviejų planetinių kūnų susidūrimo požymius maždaug už 11 000 šviesmečių nuo Žemės. Stebėjimai rodo, kad aplink žvaigždę Gaia20ehk susiformavo didelis dulkių ir nuolaužų debesis, kuris galėjo atsirasti po stambaus susidūrimo.
Tokie reiškiniai astronomijoje laikomi svarbiais, nes jie padeda geriau suprasti planetų sistemų formavimąsi ir raidą. Mokslininkai mano, kad panašūs susidūrimai buvo dažni ankstyvojoje Saulės sistemoje.
Viena plačiausiai pripažintų teorijų teigia, kad prieš maždaug 4,5 milijardo metų jauna Žemė susidūrė su Marso dydžio kūnu, dažnai vadinamu Theia. Iš po susidūrimo į kosmosą išmestų medžiagų ilgainiui susiformavo Mėnulis.
|
Kosmoso tyrimai per pastaruosius kelis šimtmečius labai pažengė į priekį. XVI amžiuje Mikalojus Kopernikas pasiūlė heliocentrinį modelį, pagal kurį Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Vėliau šias idėjas plėtojo Galilėjus ir Izaokas Niutonas.
XX amžiuje astronomai nustatė, kad Paukščių Takas nėra vienintelė galaktika visatoje, o pati visata turi ilgą evoliucijos istoriją. Šiuolaikiniai teleskopai leidžia tirti tolimas žvaigždes, galaktikas ir egzoplanetas daug tiksliau nei anksčiau.
Svarbų vaidmenį šiuose tyrimuose atlieka James Webb kosminis teleskopas, kuris padeda analizuoti ankstyvosios visatos objektus, planetų atmosferas ir žvaigždžių sistemas.
Nors astronomai dar negali tiesiogiai stebėti visų planetinių susidūrimų etapų, tokie dulkių debesys ir infraraudonosios spinduliuotės pokyčiai suteikia svarbių duomenų apie procesus, vykstančius kitose žvaigždžių sistemose.
