Žemė turi „turtų saugyklą“: mokslininkai pagaliau ją rado ()
Įspūdingi rezultatai.
© jdblack (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/desert-mojave-rock-formations-cliff-9429492/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė geologų grupė išsiaiškino, kad retųjų žemių metalų telkiniai susidaro visai ne taip, kaip dešimtmečius manė mokslininkai.
Naujas tyrimas parodė, kad pagrindinį vaidmenį atlieka senovinės subdukcijos zonos. Tai vietos, kur prieš milijardus metų viena tektoninė plokštė slinko po kita, rašo Indian Defence Review.
Tyrimą atliko profesorius Karlas Spandleris ir jo kolegos iš Adelaidės universiteto. Mokslininkai atliko milžinišką darbą – išanalizavo beveik 2 mlrd. metų Žemės geologinę istoriją ir priėjo prie išvados, kad būtent senoviniai tektoniniai procesai sukūrė sąlygas didžiausių retųjų žemių elementų telkinių atsiradimui.
|
Pažymima, kad retųjų žemių metalai naudojami elektromobilių, išmaniųjų telefonų, vėjo turbinų ir karinės technikos gamyboje, tačiau jų paieška visada buvo sudėtinga užduotis. Nors patys elementai nelaikomi itin retais, jų telkiniai retai aptinkami tokiomis koncentracijomis, kurios būtų ekonomiškai naudingos gavybai.
Ką iki šiol manė mokslininkai
Iki šiol populiari buvo teorija, kad tokie telkiniai susidaro dėl mantijos srautų – iš Žemės gelmių kylančių įkaitusios medžiagos masių. Tačiau naujas tyrimas iš esmės paneigė šį modelį.
Ką dabar išsiaiškino mokslininkai
Mokslininkai nustatė, kad vienai tektoninei plokštei grimztant po kita, vyko savotiškas mantijos „praturtinimas“ cheminiais elementais, reikalingais retųjų žemių rūdų formavimuisi. Vėliau, praėjus šimtams milijonų metų, šios praturtintos zonos tapdavo magmos ir būsimų telkinių šaltiniu.
Rezultatai pasirodė įspūdingi: senovinio subdukcijos praturtinimo pėdsakai aptikti po 67 % karbonatitų – uolienų, turinčių retųjų žemių elementų, – ir po 72 % žinomų telkinių, susiformavusių per pastaruosius 1,8 mlrd. metų. Dar senesnių telkinių atveju šis rodiklis siekia 92 %.
Profesoriaus Spandlerio nuomone, šis atradimas gali kardinaliai pakeisti požiūrį į naudingųjų iškasenų paiešką. Dabar geologai galės daug tiksliau nustatyti perspektyvias vietoves telkinių žvalgymui.
„Šis laiko tarpas yra vienas labiausiai stebinančių mūsų rezultatų aspektų. Žemės mantija gali neįtikėtinai ilgai išlaikyti praturtintas zonas, kol atsiranda sąlygos telkiniams formuotis“, – pažymėjo mokslininkas.
Tyrimo autoriai taip pat mano, kad šis darbas padeda geriau suprasti žemynų formavimosi procesus bei senovinius Žemės klimato ir vulkaninio aktyvumo pokyčius.
