Saulė „rėkė“ 19 d. iš eilės! Mokslininkai pakraupę ()
Signalas neišnyko.
© Terranaut (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/cosmos-universe-exoplanet-planet-7706677/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. rugpjūčio 21 d. Saulė išspinduliavo tai, kas iš pradžių atrodė kaip įprastas radijo bangų energijos pliūpsnis – tokius impulsus astronomai stebi reguliariai ir tikisi, kad jie išnyks per kelias valandas ar dienas. Tačiau šis signalas neišnyko.
Mokslininkams tęsiant stebėjimus, pliūpsnis truko daug ilgiau nei bet kuris anksčiau užfiksuotas reiškinys ir galiausiai tapo ilgiausiai stebėtu Saulės radijo spinduliuotės protrūkiu istorijoje, rašo „Gizmodo“.
Tyrėjų komanda išanalizavo šį įvykį naudodama keturių skirtingų NASA misijų duomenis. Kiekviena jų atsitiktinai užfiksavo radijo pliūpsnį kelių dienų laikotarpiais per tris iš eilės einančius stebėjimo langus. Rekordinis radijo pliūpsnis iš viso truko 19 dienų ir pagerino ankstesnį rekordą, kuris siekė vos penkias dienas!
Komandos darbo rezultatai, publikuoti žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, padėjo tiksliai nustatyti radijo pliūpsnio šaltinį ir gali padėti mokslininkams geriau prognozuoti kosminius orus.
Saulės pliūpsnių prigimtis
|
Saulė yra milžiniškas itin karštos plazmos rutulys, kuriame nuolat vyksta galingi išsiveržimai. Saulės pliūpsniai – tai masyvūs energijos išmetimai Saulės paviršiuje, kurie pagreitina mažytes daleles, pavyzdžiui, elektronus, Saulės atmosferoje. Judėdami per Saulės plazmą, šie elektronai skleidžia intensyvią radijo bangų spinduliuotę.
Egzistuoja įvairūs Saulės radijo pliūpsnių tipai, priklausomai nuo jų dažnio ir trukmės. Rekordinis pliūpsnis priskiriamas IV tipo kategorijai – tai ilgalaikė spinduliuotė, kurią sukelia elektronai, įstrigę didžiulėse magnetinėse kilpose Saulės vainike (išoriniame Saulės atmosferos sluoksnyje).
Įvykį pirmasis užfiksavo „Solar Orbiter“ – Saulės stebėjimo zondas, kurį bendrai valdo Europos kosmoso agentūra ir NASA. Šis aparatas daro artimiausias istorijoje mūsų žvaigždės nuotraukas.
Po 12 dienų NASA zondai „Parker Solar Probe“ ir „Wind“ taip pat užfiksavo persidengiančius radijo pliūpsnio intervalus. „Parker Solar Probe“ skirtas skrydžiams per išorinę Saulės atmosferą, o „Wind“ stebi Saulės vėjo dalelių srautą. Dar po dienos, rugsėjo 9-ąją, NASA misija „STEREO-A“, tirianti Saulės audrų evoliuciją, tapo paskutine, užfiksavusia šį radijo pliūpsnį.
Spinduliuotės šaltinio paieškos
Neseniai užfiksuotas radijo pliūpsnis buvo itin neįprastas, nes truko daug ilgiau nei tikėtasi. Tai rodo, kad jo šaltinis greičiausiai buvo ilgalaikis energingų elektronų ar magnetinio aktyvumo židinys Saulės atmosferoje.
Naująjį tyrimą atlikusi komanda, vadovaujama NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkų kartu su tarptautiniais tyrėjais, sukūrė naują metodiką radijo pliūpsnio šaltiniui nustatyti. Mokslininkai panaudojo „STEREO-A“ aparato duomenis kaip sekimo priemonę, leidusią lokalizuoti šaltinį netoli Saulės atmosferos struktūros, vadinamos šalmo formos vainiko dariniu.
Šalmo formos vainiko darinys – tai piltuvo formos struktūra Saulės vainike. Ji susiformuoja, kai karšta Saulės plazma įstringa milžiniškose magnetinėse kilpose, besidriekiančiose nuo Saulės į išorę, o ilgos uodegos primenančios srovės nusitęsia į kosmosą.
Mokslininkai mano, kad šį neįprastai ilgą radijo signalą galėjo palaikyti trys galingi Saulės plazmos išsiveržimai, įvykę toje pačioje vietoje.
Nors pačios radijo bangos nėra pavojingos, ta pati magnetinė aplinka, kuri jas sukūrė, gali sukelti Saulės aktyvumą, galintį paveikti kosminius aparatus ir palydovus. Todėl mokslininkai atidžiai stebi Saulę, tikėdamiesi geriau suprasti jos pliūpsnius ir padėti apsaugoti objektus Žemės orbitoje.
