Toks pat kancerogeniškas kaip asbestas. Lietuviai jį valgo kiekvieną dieną ()
Šiuos produktus PSO pripažino kancerogeniniais ir jie atsidūrė I grupėje.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kumpis, šoninė ar kiti paruošti mėsos gaminiai jau daugelį metų siejami su padidėjusia ligų, pirmiausia storosios žarnos vėžio, rizika. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2015 m. perdirbtą mėsą priskyrė 1 grupės kancerogenams – tai yra tai pačiai kategorijai, kuriai priklauso, pavyzdžiui, tabakas ir asbestas.
Perdirbta mėsa jau daugelį metų kelia nerimą
Daug dėmesio skiriama nitritams, kurie mėsos gaminiuose naudojami kaip konservantai. Į perdirbtą mėsą dedami nitritai padeda ją konservuoti ir stabdo pavojingų bakterijų dauginimąsi, tačiau perdirbimo metu bei virškinamajame trakte jie gali skatinti N-nitrozo junginių, įskaitant nitrozaminus, susidarymą. Būtent šie junginiai yra laikomi vienu pagrindinių mechanizmų, dėl kurių reguliarus perdirbtos mėsos valgymas siejamas su didesne vėžio, ypač storosios žarnos vėžio, rizika. Nuo 2015 m. nitritais konservuotus produktus PSO pripažino kancerogeniniais ir jie atsidūrė I grupėje. Toje pačioje, kuriai priklauso tabakas ar asbestas.
|
Reaguodami į vartotojų nuogąstavimus, gamintojai, be kita ko, Jungtinėje Karalystėje, pradėjo kurti produktų, reklamuojamų kaip „be nitritų“, prekių ženklus. Jie turėtų sudaryti paprastesnio ir sveikesnio pasirinkimo įspūdį.
„Be nitritų“ nereiškia saugiau
Tačiau ekspertai slopina entuziazmą. Kaip nurodo Didžiosios Britanijos Maisto standartų agentūra („Food Standards Agency“), „nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad perdirbta mėsa, pagaminta nenaudojant nitritų, yra saugesnė alternatyva“. Priežastis paprasta: dalis gamintojų tradicinius konservantus keičia augaliniais ingredientais, pvz., salierų sultimis, daržovių ekstraktais. Juose taip pat natūraliai gali būti nitratų, kurie gamybos procese virsta sūdymui reikalingais nitritais.
Tai reiškia, kad šūkis „be nitritų“ etiketėje neturėtų būti traktuojamas kaip garantija, jog nėra jokios rizikos. Produktas ir toliau išlieka perdirbta mėsa, o pavojai sveikatai priklauso ne tik nuo konservanto rūšies, bet ir nuo suvartojamo kiekio bei dažnumo.
„Žinome, kad valgant per daug perdirbtos mėsos padidėja storosios žarnos vėžio ir kitų ligų rizika“, – pabrėžia prof. Ianas Youngas, „Food Standards Agency“ vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais, kurį cituoja „Daily Mail“.
Kaip jis priduria, perdirbtos mėsos be nitritų pasirinkimas „nepašalina visų pavojų sveikatai, susijusių su dideliu jos suvartojimu“.
Saugesnė kryptis: Viduržemio jūros dieta
Taigi, svarbiausia rekomendacija išlieka tokių produktų ribojimas mityboje. Saugesniu mitybos būdu ekspertai pirmiausia laiko Viduržemio jūros dietą, paremtą daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, žuvimi, alyvuogių aliejumi ir ankštiniais augalais. Jei mityboje atsiranda mėsos, rekomenduojama rinktis visų pirma liesus bei mažiau perdirbtus produktus ir vartoti juos saikingais kiekiais.
