Žemės branduolys staiga pakeitė kryptį. Niekas nežino, kodėl ()
Mokslininkai atrado, kad 2010 m. giliai po Ramiuoju vandenynu įvyko nepaprastas pokytis.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išlydyta geležis Žemės išoriniame branduolyje, kuri metų metus tekėjo viena kryptimi, staiga apsivertė. Šio reiškinio priežastis lieka nežinoma.
Daugiau nei 2200 kilometrų po mūsų kojomis yra skystas Žemės išorinis branduolys – didžiulė išlydytos geležies masė, kurios judėjimas sukuria mūsų planetos magnetinį lauką. Metų metus mokslininkai manė, kad srautai šioje Žemės vidaus dalyje yra gana stabilūs. Nauji tyrimai rodo, kad 2010 m. ten įvyko netikėtas posūkis.
Mokslininkų komanda analizavo 1997–2025 m. duomenis, gautus tiek iš antžeminių, tiek iš palydovų. Tai apėmė matavimus iš „European Swarm“ ir „CryoSat“ misijų. Analizė parodė, kad didžiulis geležies turtingo skysčio plotas po Ramiuoju vandenynu pusiaujo srityje pakeitė savo judėjimo kryptį.
|
Anksčiau ši medžiaga lėtai judėjo į vakarus. 2010 m. ji pradėjo tekėti... į rytus. Kas sukėlė šį staigų pokytį, lieka paslaptis.
Tyrimo autorius Frederikas Dahlas Madsenas, Edinburgo universiteto doktorantas, pabrėžia, kad šis atradimas mokslininkams kelia naujų klausimų.
„Didelio masto srauto po Ramiuoju vandenynu pasikeitimas kelia naujų klausimų apie Žemės gelmių elgesį. Mokslininkai dabar nori išsiaiškinti, ar tai buvo trumpalaikis trikdis, pasikartojančio svyravimo dalis, ar nauja stabili branduolio cirkuliacijos būsena. Tolesni stebėjimai bus labai svarbūs nustatant, kaip ši tėkmė vystysis ateinančiais metais“, – aiškino tyrėjas.
Nors negalime tiesiogiai stebėti Žemės branduolio, jo judėjimas veikia planetos magnetinį lauką. Šie mažyčiai lauko pokyčiai leidžia mokslininkams atkurti procesus, vykstančius giliai po paviršiumi.
Europos kosmoso agentūros „Swarm“ misija čia atliko svarbų vaidmenį. Trys palydovai, aprūpinti itin jautriais magnetometrais, gali labai tiksliai kartografuoti magnetinį lauką, atskirdami signalus, sklindančius iš šerdies, nuo signalų, sklindančių iš Žemės plutos, vandenynų ir atmosferos.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad rytinė srovė po Ramiuoju vandenynu pradėjo silpnėti maždaug nuo 2020 m. Tai gali reikšti, kad šis reiškinys buvo tik laikinas epizodas arba daug ilgesnio natūralaus ciklo dalis.
Šis atradimas nekelia jokios grėsmės žmonėms ar klimatui, ir tai taip pat verta paminėti. Tačiau jis turi reikšmingos įtakos mūsų planetos funkcionavimo supratimui. Būtent skysto geležies judėjimas šerdyje sukuria magnetinį lauką, kuris apsaugo Žemę nuo iš Saulės atskrendančių įkrautų dalelių srauto.
