Vienas iš septynių pasaulio stebuklų, netgi atsparus smūgiams. Jie atrado paslaptį ()
Ji iki šiol tvirtai stovi savo vietoje.
© Douwe C. van der Zee (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Great_Pyramid_of_Giza#/media/File:Great_Pyramid_of_Giza_-_Pyramid_of_Khufu.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžioji Gizos piramidė išliko daugiau nei 4,6 tūkst. metų, nors per tą laiką taip pat patyrė stiprių seisminių smūgių. Kaip praneša „Live Science“, naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Scientific Reports“, autoriai išsiaiškino, kas lemia jos neįprastą atsparumą.
Didžioji Gizos piramidė, dar vadinama Cheopso piramide, buvo pastatyta apie 2560 m. pr. Kr. Nepaisant daugybės stiprių žemės drebėjimų, ji iki šiol tvirtai stovi savo vietoje. Naujausi tyrimai, paskelbti gegužės 21 d. žurnale „Scientific Reports“, rodo, kad tai lemia išskirtinis jos konstrukcijos atsparumas virpesiams ir vibracijoms.
Mokslininkai tyrė piramidės elgseną įrengdami vibracijos jutiklius 37 vietose tiek pačioje konstrukcijoje, tiek aplink paminklą Egipte. Matavimai buvo atliekami tuo metu, kai viduje nebuvo turistų. Tyrėjų komanda nustatė, kad pačioje konstrukcijoje vibracijos dažniausiai siekia 2,0–2,6 herco, o netoliese esančiame grunte – apie 0,6 herco. Šis dažnių skirtumas reiškia, kad žemės drebėjimų metu piramidė yra nutolusi nuo vibracijų, sklindančių per gruntą, o tai, mokslininkų nuomone, tikriausiai prisideda prie jos atsparumo.
Tai svarbu, nes Didžioji Cheopso piramidė, nepaisant tūkstančių metų tėkmės, prarado tik apie 10 metrų savo aukščio. Kaip primena „Live Science“, statinys išgyveno, be kita ko, apie 6,8 magnitudės žemės drebėjimą, kuris 1847 m. sukrėtė Fajumo apylinkes į pietus nuo Kairo. Tuo tarpu 1992 m. 5,9 magnitudės smūgis nuo aukščiausios konstrukcijos dalies nubloškė dalį akmenų.
Genialus Egipto statytojų projektas
„Kiti piramidės stabilumą lemiantys veiksniai yra masyvus pagrindas, tvirtas kalkakmenio pamatas ir simetriška geometrija“, – pokalbyje su „Live Science“ teigė vienas iš tyrimo autorių, geologas Asemas Salama iš Kairo Nacionalinio astronomijos ir geofizikos instituto.
Vibracijos stiprėja kylant konstrukcijos viršūnės link – tai būdinga daugumai pastatų (įsivaizduokime dangoraižį, suprojektuotą taip, kad žemės drebėjimo metu siūbuotų), tačiau šį modelį sutrikdo iškrovos kameros. Tai kamerų kompleksas, esantis maždaug 61 metro aukštyje virš pagrindo lygio, virš Karaliaus kambario, kuriame ilsėjosi faraonas Cheopsas (egiptietiškai Chufu). Manoma, kad jos buvo pastatytos tam, kad sumažintų apkrovą faraono amžinojo poilsio vietai. Pasirodo, jos taip pat slopina vibracijas, kurios priešingu atveju galėtų sklisti konstrukcijos viršūnės link.
„Tyrimas pabrėžia nepaprastas senovės Egipto statytojų praktines inžinerines žinias, kurie per šimtmečius trukusius eksperimentus ir tobulinimus sukūrė itin veiksmingus statybos metodus“, – laiške „Live Science“ rašė Asemas Salama iš Kairo Nacionalinio astronomijos ir geofizikos instituto.
Mokslininkai nori tirti kitas piramides ir paminklus
Komanda planuoja tęsti matavimus Didžiojoje piramidėje ir taikyti panašų metodą kitose svarbiose Egipto archeologinėse vietovėse. Kaip skelbia „Live Science“, mokslininkai mano, kad kai kurie pačios piramidės formos privalumai gali apsaugoti ir kitus Gizos statinius, tačiau kiekvienas jų turi savų ypatumų.
„Ankstesnėse piramidėse matyti eksperimentų ir struktūrinės evoliucijos pėdsakai, įskaitant šlaitų geometrijos ir vidinio išdėstymo pokyčius“, – pridūrė tyrėjas.
