Rusijoje „iššoko“ vandenynas. Košmaras Kamčiatkoje ()
Reta galimybė.
© tommyvideo (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/abstract-sea-background-wallpaper-5719504/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpai:
Rusijoje „iššoko“ vandenynas. Košmaras Kamčiatkoje buvo užfiksuotas ne iš kranto, o iš kosmoso. NASA SWOT palydovas sugebėjo peršviesti stichiją būtent tuo metu, kai 8,8 balo smūgis vertė vandenyną „iššokti“ į viršų.
Praėjus maždaug 70 minučių po stipraus 8,8 balo žemės drebėjimo prie Rusijos Kamčiatkos pusiasalio, virš regiono skridęs NASA SWOT palydovas užfiksavo neįprastai išsamius duomenis apie besiformuojantį cunamį. Šie stebėjimai suteikė mokslininkams retą galimybę pažvelgti į bangų struktūrą atvirame vandenyne ir geriau suprasti jų raidą.
Kaip gimsta cunamis?
Dauguma cunamių susidaro tada, kai stiprus povandeninis žemės drebėjimas staiga pakelia arba nuleidžia dalį jūros dugno. Dėl to virš jo esantis vandens sluoksnis taip pat pasislenka, o susidariusios bangos pradeda sklisti per vandenyną.
|
Atvirame vandenyne cunamio bangos dažnai būna vos kelių dešimčių centimetrų ar kelių metrų aukščio, tačiau jų ilgis gali siekti šimtus kilometrų. Dėl šios priežasties laivuose jos dažnai lieka beveik nepastebimos. Vis dėlto artėdamos prie kranto bangos lėtėja, jų energija susispaudžia ir vandens lygis gali pakilti iki pavojingo aukščio.
Kodėl SWOT stebėjimas buvo ypatingas?
Iki šiol didžioji dalis duomenų apie cunamius buvo gaunama iš povandeninių slėgio jutiklių, bojų ir pakrančių matavimo stočių. Šie instrumentai pateikia labai vertingą informaciją, tačiau matuoja bangas tik konkrečiuose taškuose.
NASA SWOT (Surface Water and Ocean Topography) palydovas veikia kitaip. Jis gali vienu metu matuoti vandens paviršiaus aukštį plačiose teritorijose ir sudaryti detalų dvimatį vaizdą.
Kai po Kamčiatkos žemės drebėjimo palydovas praskrido virš cunamio bangų zonos, mokslininkai gavo duomenis, kurių iki tol turėjo labai nedaug. Tai leido ne tik užfiksuoti bangos aukštį, bet ir pamatyti jos erdvinę struktūrą didelėje vandenyno dalyje.
Ką atskleidė nauji duomenys?
Stebėjimai parodė, kad cunamio bangų sistema gali būti sudėtingesnė, nei leidžia suprasti pavieniai matavimai. Vietoj vienos aiškiai išreikštos bangos buvo matoma kelių tarpusavyje susijusių bangų struktūra, kurioje energija pasiskirsto netolygiai.
Mokslininkams tai suteikė galimybę geriau patikrinti esamus kompiuterinius modelius ir įvertinti, kaip tiksliai jie aprašo realų bangų elgesį. Nors tyrėjai jau seniai žinojo, kad cunamiai dažniausiai sudaryti iš bangų sekų, SWOT duomenys leido šiuos procesus stebėti daug detaliau nei anksčiau.
Kokia nauda ateityje?
Tikslesni stebėjimai padeda tobulinti cunamių prognozavimo sistemas. Kuo geriau mokslininkai supranta, kaip bangos sklinda per vandenyną ir kaip jų energija keičiasi kelionės metu, tuo tiksliau galima prognozuoti jų poveikį pakrantėms.
Nors vienas stebėjimas nepakeičia viso mūsų supratimo apie cunamius, jis suteikia naujų duomenų, kurie gali pagerinti ateities modelius ir perspėjimo sistemas. O patikimesnės prognozės reiškia daugiau laiko pasirengti ir mažesnę riziką pakrančių gyventojams.
SWOT misija parodė, kad šiuolaikiniai palydovai gali tapti svarbiu įrankiu ne tik stebint Žemės vandenis, bet ir tiriant vienus galingiausių gamtos reiškinių planetoje.
