Kodėl Didžioji Cheopso piramidė dar nesugriuvo: atskleista paslaptis ()
Piramidės architektūrinės ypatybės padėjo jai atlaikyti žemės drebėjimus.
© Douwe C. van der Zee, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Great_Pyramid_of_Giza_-_Pyramid_of_Khufu.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugiau nei 4500 metų Didžioji Gizos piramidė stūksojo virš Gizos plynaukštės ir per šį laiką išgyveno žemės drebėjimus, smarkias dykumų audras ir eroziją, tačiau nebuvo sunaikinta.
Dabar tyrėjų grupė mano atskleidusi vieną iš piramidės ilgaamžiškumo paslapčių, rašo „DailyGalaxy“ .
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad Egipto ir Japonijos mokslininkai 37 taškuose piramidės viduje ir aplink ją išdėstė jutiklius, kad išbandytų konstrukcijos pagrindinį vibracijos dažnį – matą, rodantį, kaip pastatas vibruoja reaguodamas į išorinius veiksnius, tokius kaip žmogaus veikla ar orai.
Rezultatai parodė, kad piramidė ir po ja esantis žemės paviršius turi skirtingus natūralius dažnius. Šis skirtumas sumažina konstrukcijos gebėjimą sugerti didelius seisminės energijos kiekius per rezonansą.
|
Mokslininkai pažymi, kad Didžioji piramidė per savo ilgą istoriją patyrė reikšmingų seisminių įvykių. Vienas iš pavyzdžių – 1992 m. Kairo žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,9 balo. Nepaisant požeminių smūgių, piramidė patyrė tik minimalią žalą.
Komanda taip pat ištyrė keletą piramidės architektūrinių ypatybių. Jos forma natūraliai sutelkia didžiąją dalį masės apačioje, o simetrija padeda tolygiai paskirstyti svorį.
Savo tyrime mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į svarbų ertmių, esančių virš Karaliaus rūmų, vaidmenį. Jos gali sumažinti seisminių vibracijų sukeliamą slėgį viršutinėse konstrukcijos dalyse. Paminkle naudojamas kalkakmenis ir po juo esanti uoliena, matyt, padeda išsklaidyti vibracijas, joms sklindant aukštyn.
Mokslininkai mano, kad šios savybės prisideda prie piramidės ilgalaikio stabilumo. Tačiau bet kokia prielaida, kad senovės Egipto statytojai sąmoningai projektavo paminklą galvodami apie atsparumą žemės drebėjimams, lieka spekuliatyvi ir negali būti patvirtinta vien geofiziniais matavimais.
Archeologas Matthew LaCroix anksčiau teigė radęs „prarastos civilizacijos įrodymų“ , kurie slėpė sudėtingą kodą paminklų visame pasaulyje geometrijoje, simbolikoje ir dizaine. Šiuos pėdsakus jis rado Gizos piramidėse, Turkijoje ir Pietų Amerikoje.
.jpg)
