Įvyko stebuklui prilygstantis atvejis: mokslininkai sužinojo netikėtą faktą, kas nutiko su kava ir bulvėmis ()
Šis atradimas tapo unikaliu įrodymu, kad ši gausi augalų grupė sėkmingai išgyveno dinozaurus pražudžiusį kataklizmą ir evoliucionavo toliau.
© Pexels (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/potatoes-natural-soil-gardening-1866415/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Natural Plants“ paskelbtas mokslininko Briano Atkinsono tyrimas iš esmės pakeitė požiūrį į notreliažiedžių poklasio augalų kilmę. Kanzaso universiteto biologo analizuota 80 mln. metų senumo lianos vaisiaus fosilija Palaeophytocrene chicoensis įrodo, kad ši žiedinių augalų grupė, kuriai šiandien priklauso tokios kultūros kaip kavamedžiai, pomidorai ar bulvės, klestėjo dar vėlyvuoju kreidos periodu.
Radinys patvirtina, kad struktūriškai sudėtingi, šiuolaikinius atogrąžų miškus primenantys miškai egzistavo daug anksčiau, nei manyta, o žiediniai augalai Šiaurės Amerikos vakarinėje pakrantėje pamažu keitė iki tol dominavusius plikasėklius.
|
Šį puikiai išsilaikiusį artefaktą dar XX a. devintajame dešimtmetyje Kalifornijoje aptiko statybininkai, o vėliau jis dešimtmečius gulėjo Sieros koledžo muziejuje. Ilgai ir nesėkmingai kreidos periodo augalų liekanų ieškojusiam B. Atkinsonui užteko atverti vieną muziejaus stalčių, kad išskirtiniai vaisiaus paviršiaus raštai leistų iškart atpažinti Icacinaceae šeimą. Šis atradimas tapo unikaliu įrodymu, kad ši gausi augalų grupė sėkmingai išgyveno dinozaurus pražudžiusį kataklizmą ir evoliucionavo toliau.
Kad tinkamai klasifikuotų radinį, mokslininkas vaisiaus struktūrą ištyrė šviesos pluošto mikroskopu. Nors tai buvo pirmoji B. Atkinsono analizuota kompresinė fosilija, reikalavusi kitokių vizualizacijos metodų nei įprasta permineralizacija, tyrimas buvo sėkmingas, o nauja rūšis pavadinta pagal jos radimvietę. Autoriaus teigimu, tokia giliojo laiko analizė padeda geriau suprasti šiuolaikinės biologinės įvairovės šaknis bei jos ateitį klimato kaitos fone, kartu atveriant potencialą naujiems atradimams mažiau ištirtoje Šiaurės Amerikos vakarinėje pakrantėje.
