Turite šulinį? Štai kiek vandens galite sunaudoti per dieną ()
Šulinys sklype – ką sako teisės aktai?
© Roman Biernacki (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/a-wooden-shed-in-a-field-with-a-fence-17113442/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis nekilnojamojo turto savininkų yra įsitikinę, kad šulinys (arba gręžinys) nuosavame sklype yra neribotas vandens šaltinis. Tai klaidinga prielaida – Lenkijos teisė tiksliai apibrėžia, kiek vandens galite legaliai paimti iš šulinio. Pagrindinė taisyklė yra paprasta: be papildomų leidimų per parą Lenkijoje galite sunaudoti ne daugiau kaip 5 kubinius metrus vandens.
Nuosavas šulinys sklype nereiškia visiškos laisvės naudotis vandeniu. Remiantis 2017 m. liepos 20 d. Vandens teisės įstatymu, galioja konkretus limitas: be vandentvarkos leidimo per parą galite paimti ne daugiau kaip 5 kubinius metrus vandens. Viršijus šį kiekį, naudojimuisi šuliniu jau reikia Valstybinės vandens ūkio įmonės „Wody Polskie“ sutikimo.
Šulinys sklype – ką sako teisės aktai?
Teisinis pagrindas, reglamentuojantis naudojimąsi šuliniais ir požeminiais vandenimis, yra 2017 m. liepos 20 d. Vandens teisės įstatymas (Dz.U. 2017 poz. 1566). Būtent jis vandens naudojimo būdus skirsto į dvi kategorijas: vadinamąjį įprastą naudojimą ir naudojimą, kuriam reikalingas vandentvarkos leidimas.
Pagal šio įstatymo 33 straipsnį, įprastas vandens naudojimas apima nuosavo namų ūkio ir žemės ūkio poreikių tenkinimą – su sąlyga, kad požeminio vandens paėmimas neviršija 5 kubinių metrų per parą. Tai atitinka 5 000 litrų per dieną, o to standartiniam naudojimui vienos šeimos name – prausimuisi, maisto gaminimui, sodo laistymui, gyvūnų girdymui – visiškai pakanka.
Svarbu tai, kad šis limitas taikomas visam nekilnojamajam turtui, o ne vienam asmeniui ar vienam vandens paėmimo taškui. Jei sklype yra du šuliniai, bendras vandens paėmimas iš abiejų vis tiek negali viršyti 5 kubinių metrų per dieną – nebent turite atitinkamą leidimą.
Prieš įrengiant šulinį, taip pat verta prisiminti 1994 m. Statybos įstatymą. Jei planuojate iki 30 metrų gylio šulinį, o vandens paėmimas neviršija įprasto naudojimo limito, pakanka apie statybą pranešti pavieto (apskrities) administracijai arba miesto savivaldybei. Prie pranešimo reikia pridėti žemėlapį su nurodyta vieta, planuojamo projekto techninį aprašymą, numatomą gręžinio gylį ir geologinius leidimus darbams atlikti turinčios įmonės duomenis.
Kada šuliniui reikalingas vandentvarkos leidimas?
|
Jei jūsų vandens iš šulinio poreikis viršija 5 kubinius metrus per parą arba planuojate gilesnį nei 30 metrų šulinį, patenkate į sritį, kuriai reikalingas vandentvarkos leidimas. Ši prievolė tiesiogiai kyla iš Vandens teisės įstatymo 389 straipsnio ir pirmiausia taikoma:
- dideliems žemės ūkiams, intensyviai drėkinantiems pasėlius,
- ūkinei veiklai, naudojančiai vandenį kaip žaliavą,
- stambesnio masto gyvulininkystei,
- pramoniniams įrenginiams, kuriems reikia daug vandens.
Prašymas išduoti vandentvarkos leidimą teikiamas Valstybinei vandens ūkio įmonei „Wody Polskie“ – atitinkamai regioninei baseino valdybai. Prie prašymo reikės pridėti vandentvarkos operatą, t. y. turinčio teisę specialisto parengtą hidrogeologinę dokumentaciją, kurioje, be kita ko, pateikiamas vandens paėmimo planas ir jo poveikis aplinkai. Tokiais atvejais taip pat atsiranda prievolė įrengti vandens skaitiklį ir mokėti aplinkosaugos mokesčius už naudojimąsi vandens ištekliais.
Šulinys be kontrolės – kokios pasekmės gresia?
Vandens teisės aktų laikymosi priežiūrą vykdo „Wody Polskie“ ir statybos priežiūros institucijos. Patikrinimai gali būti atliekami remiantis vandens suvartojimo matavimais, įrenginių nekilnojamajame turte patikrinimais ir netgi kaimynų pranešimais. Vertindamos pažeidimą, institucijos atsižvelgia į vidutinį metinį vandens suvartojimą, o ne tik į vienkartinius viršijimus.
Sankcijos už nelegalų vandens paėmimą iš šulinio yra rimtos. Vandens teisės įstatymas numato:
- administracines pinigines baudas, siekiančias net 100 000 zlotų,
- prievolę atgaline data gauti vandentvarkos leidimą,
- teisės naudotis šuliniu atėmimą,
- kraštutiniais atvejais – nurodymą užpilti šulinį.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje požeminio vandens išgavimo ir gręžinių bei šulinių įrengimo tvarka skiriasi nuo Lenkijos. Pagrindinis skirtumas – Lietuvoje leidžiama be specialių mokesčių sunaudoti dvigubai daugiau vandens, tačiau paties gręžinio įrengimo reikalavimai yra griežtesni ir nepriklauso nuo jo gylio.
Štai pagrindinės taisyklės, galiojančios Lietuvoje:
1. Nemokamo vandens limitas – 10 kubinių metrų
Jei vanduo naudojamas išskirtinai namų ūkio poreikiams (prausimuisi, maisto gaminimui, sodo laistymui), Lietuvoje nereikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir mokėti gamtos išteklių mokesčio, jei per parą išgaunama iki 10 kubinių metrų (10 000 litrų) vandens.
Tai yra labai didelis kiekis, kurio standartiniam namų ūkiui pilnai pakanka (palyginimui, Lenkijoje šis limitas yra tik 5 kubiniai metrai).
2. Gylio limitas ir „30 metrų mitas“
Lenkijoje iki 30 metrų gylio gręžiniams pakanka tik pranešimo. Tuo tarpu Lietuvoje nėra jokios gylio ribos, kuri atleistų nuo prievolės įrengti gręžinį legaliai.
Viešojoje erdvėje sklandantis mitas, kad gręžiniams iki 30 metrų nereikia projekto, yra klaidingas. Lietuvoje galioja griežta taisyklė:
- Visi gręžiniai, nepriklausomai nuo to, ar jų gylis 20, 50 ar 100 metrų, privalo turėti parengtą gręžinio projektą.
- Gręžinį turi teisę įrengti tik leidimą tirti žemės gelmes turinčios įmonės.
- Kiekvienas gręžinys privalo būti įregistruotas Žemės gelmių registre (Lietuvos geologijos tarnyboje) ir turėti gręžinio pasą.
- Apie gręžinio įrengimą būtina informuoti savivaldybę ir gauti jos pritarimą, taip pat išlaikyti apsaugos zoną (mažiausiai 3 metrai aplink gręžinį).
3. Arteziniams gręžiniams ir šuliniams – skirtingi reikalavimai
Reikia atskirti paprastus kaimiškus šulinius nuo gręžinių:
- Šachtinis šulinys (tradicinis kastinis šulinys, įrengiamas pirmajame gruntinio vandens sluoksnyje, išbetonuotas žiedais): Jam specialaus geologinio projekto ar įregistravimo Žemės gelmių registre nereikia. Tačiau jam taikomi griežti sanitariniai atstumai – pavyzdžiui, toks šulinys turi būti įrengtas ne arčiau kaip 15 metrų nuo nuotekų valymo įrenginių, 25 metrai nuo tvarto ar išgriebimo duobės.
- Artezinis gręžinys (vamzdinis gręžinys): Privalomas projektas, savivaldybės leidimas ir registracija, nežiūrint į gylį.
4. Kada reikalingas specialus leidimas ir mokesčiai?
Lietuvoje leidimas naudoti požeminio vandens išteklius tampa privalomas dviem atvejais:
- Viršijus limitą: Jei asmeniniams poreikiams per parą sunaudojama daugiau nei 10 kubinių metrų vandens.
- Komercinė veikla: Jei vanduo naudojamas ūkinei, komercinei veiklai, žemės ūkio produktų perdirbimui ir pan. – leidimas ir mokesčiai už sunaudotą vandenį yra privalomi net ir tada, jei per parą sunaudojamas vos 1 kubinis metras (siekiant gauti pelno, išimčių nelieka). Leidimą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
5. Priežiūra ir „gręžinių amnestija“
Lietuvoje šią sritį kontroliuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) bei Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).
Kaip ir Lenkijoje, už nelegalius gręžinius gresia baudos ir nurodymas gręžinį likviduoti (užpilti) savo lėšomis. Tačiau šiuo metu (iki 2026 m.) Lietuvoje galioja Laikinasis gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymas. Tai vadinamoji „amnestija“, leidžianti gyventojams, kurie gręžinius įsirengė seniau (iki 2022 m. gegužės mėn.) be leidimų, sumokėti vienkartinę įmoką (nuo 15 iki 50 eurų namų ūkiams), susitvarkyti dokumentus ir oficialiai įteisinti nelegalų gręžinį be papildomų baudų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)