Pando prabilo po 12 000 metų. Jis gyvas ir skleidžia keistus garsus (Video) ()
Iš viso jis gali turėti net 47 000 kamienų, užimti daugiau nei 40 hektarų plotą ir sverti apie 6 tūkstančius tonų.
© J Zapell (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/Pando_(tree)#/media/File:FallPando02.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš tūkstančius metų jis buvo beveik visiškai nebylus. Nors užima keliasdešimties hektarų plotą ir pagal masę laikomas didžiausiu gyvu organizmu Žemėje, jo egzistencija pirmiausia buvo siejama su neįprasta biologija, o ne garsais. Tačiau vienu metu mokslininkams pavyko užfiksuoti paslaptingus garsus, kuriuos skleidžia Pando – milžiniškas organizmas, gyvenantis JAV Jutos valstijoje. Šie garsai yra… nerimą keliantys.
Pando jau seniai žavi biologus, ir tai visiškai suprantama. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip paprastas drebulinių tuopų miškas. Tačiau iš tikrųjų tūkstančiai matomų kamienų yra tarpusavyje sujungti. Visi jie išauga iš vienos bendros šaknų sistemos ir turi identišką genetinę medžiagą. Tai reiškia, kad visas miškas yra vienas organizmas, besidauginantis klonavimosi būdu. Iš viso jis gali turėti net 47 000 kamienų, užimti daugiau nei 40 hektarų plotą ir sverti apie 6 tūkstančius tonų.
|
Dar labiau įspūdingas atrodo jo amžius – apie 12 tūkstančių metų. Tai reikštų, kad jis pradėjo vystytis dar prieš pasibaigiant paskutiniam ledynmečiui. Todėl nestebina, kad mokslo pasaulis Pando skiria daug dėmesio. Tyrėjai siekė sužinoti apie jį kuo daugiau, o ypač intriguojantį eksperimentą inicijavo menininkas Jeffas Rice’as. Būtent jis į vienos iš šakų, vedančių į šaknų sistemą, vidų įdėjo specialų hidrofoną – itin jautrų mikrofoną, skirtą vibracijoms registruoti.
Jo nuostabai, beveik iš karto buvo užfiksuoti aiškūs garsai, sklindantys iš Pando vidaus. Situacija tapo dar įdomesnė per audrą. Tokiomis sąlygomis prietaisas užfiksavo žemą, gilų dundesį, primenantį tolimą griaustinį arba milžiniškos mašinos, paslėptos po žeme, veikimą. Pasak Rice’o, šių garsų šaltinis gali būti milijonai vėjo judinamų lapų. Vibracijos sklinda per šakas, kamienus ir šaknis, sudarydamos didžiulį virpesių tinklą, apimantį visą organizmą.
Tyrimai atskleidė dar vieną netikėtą faktą. Hidrofonas užfiksavo smūgius į šaką, esančią beveik už 30 metrų, nors ore šis garsas buvo praktiškai negirdimas. Tai leidžia manyti, kad išsivysčiusi Pando šaknų sistema itin efektyviai perduoda vibracijas dideliais atstumais. Galbūt būsimi eksperimentai parodys, ar signalai iš tiesų sklinda vien tik per šaknis.
Be mokslinio smalsumo tenkinimo, šie tyrimai gali atnešti ir praktinės naudos. Organizmo viduje registruojami garsai ir vibracijos turėtų leisti vertinti jo sveikatos būklę nepažeidžiant šaknų ar kamienų struktūros. Ateityje panašios technologijos galėtų būti naudojamos vandens judėjimui augaluose stebėti, paslėptoms šaknų sistemoms kartografuoti ar pokyčiams visuose miškų ekosistemų kompleksuose sekti.
Be to, garsų analizė turėtų atskleisti, kaip medžiai reaguoja į aplinkos stresą ir klimato kaitą. Kas žino – galbūt vieną dieną miškų „klausymasis“ taps tokiu pat svarbiu tyrimų įrankiu kaip palydoviniai stebėjimai ar dirvožemio mėginių analizė? Garsai galėtų suteikti informacijos apie augalų būklę, vabzdžių aktyvumą, drėgmės lygį ar vietinės biologinės įvairovės pokyčius. Juk kiekviena ekosistema turi savitą akustinį parašą, kuris kinta priklausomai nuo aplinkos būklės.
Kalbant apie patį Pando, nepaisant įspūdingų matmenų, jis nėra nesunaikinamas organizmas. Jau daugelį metų mokslininkai stebi laipsniško jo nykimo požymius. Todėl gali paaiškėti, kad jis išgyveno 12 tūkstančių metų tik tam, kad galiausiai žūtų mūsų laikais.
