Šiurpus radinys netoli Lenkijos. Griovyje buvo paslėpti begalviai skeletai ()
Aptikti bent 77 skeletai be galvų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiurpus radinys netoli Lenkijos. Slovakijos Vrablės (Vráble) mieste archeologai atidengė griovį, pilną maždaug 7 tūkst. metų senumo žmonių skeletų be galvų.
Kaip rodo žurnale „Proceedings of the Prehistoric Society“ paskelbtas tyrimas, žymės ant kaulų rodo, jog kaukolės buvo pašalintos po mirties, ir tai galėjo būti sudėtingo laidojimo ritualo dalis, o ne masinės egzekucijos pėdsakas.
Kas buvo ši bendruomenė?
Vrablės vietovė Pietvakarių Slovakijoje priklausė Juostinės keramikos kultūros bendruomenei ir gyvavo tarp 5250 ir 4950 m. pr. m. e. Tyrėjai nustatė, kad gyvenvietę sudarė daugiau nei 300 namų, padalintų į tris atskiras dalis. Vieną iš jų supo maždaug 1,3 km ilgio dvigubas griovys. Būtent ten, per 2022 m. pradėtus darbus, buvo aptikti bent 77 skeletai be galvų, taip pat keturi palaidojimai poromis.
Kūnų ir kaulų analizė
Tyrėjai atrado, kad tik vieno vaiko skeleto galva išliko savo vietoje. Kaklo kaulų analizė rodo, kad kaukolės buvo atskiriamos aštriais įrankiais. Archeologai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta apatinių žandikaulių – tai gali reikšti, jog šiai bendruomenei buvo svarbu išsaugoti galvą ir veidą kaip visumą.
Dalies mirusiųjų kaklo slanksteliai gulėjo visai prie pat griovio sienos, todėl tyrėjų komanda daro prielaidą, kad kūnai ten buvo guldomi jau pašalinus galvas. Toks išdėstymas labiau primena suplanuotą elgesį su palaikais nei vienkartinį smurto aktą.
Ritualas ar smurtas?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šiame etape dar negalima visiškai atmesti smurto, susijusio su šių žmonių mirtimi. Nepaisant to, palaidojimų išdėstymas sufleruoja kitokią interpretaciją. Dalis mirusiųjų ilsėjosi poromis, kiti buvo paguldyti kartu didesnėje sankaupoje. Pasak tyrėjų, toks laidojimo būdas gali rodyti laidojimo apeigas, orientuotas į žmogaus galvą kaip tapatybės ir gyvybės ženklą.
Šią hipotezę sustiprina platesnis neolito epochos kontekstas. Kaip primena autoriai, kitose vietovėse Europoje ir Artimuosiuose Rytuose taip pat buvo aptikta palaikų, liudijančių apie ypatingą elgesį su mirusiųjų galvomis. Tačiau Vrablė išsiskiria vienu bruožu: iki šiol nerasta nė vienos kaukolės, kurią būtų galima susieti su begalviais skeletais. Būtent dėl šio trūkumo tebelieka sunku nuspręsti, kas dominavo – ritualas ar smurtas.
Vidinė įtampa bendruomenėje
Tyrėjai taip pat neatmeta galimybės, kad tarp trijų gyvenvietės dalių galėjo kilti įtampa. Tai rodo faktas, kad tik viena gyvenvietės dalis (kaimynystė) buvo apjuosta apsauginiu grioviu, o įėjimai į ją buvo nusukti nuo kitų dviejų gyvenvietės dalių. Remiantis tokia interpretacija, kūnų guldymas griovyje galėjo atlikti ne tik laidojimo funkciją, bet ir žymėti erdvę, priklausančią konkrečiai grupei ir jos protėviams.
Ateities tyrimai
Darbai Vrablėje dar nesibaigė. Komanda planuoja atidengti likusią griovio dalį ir toliau tirti žmonių palaikus. Publikacijos autoriai vertina, kad ši vietovė gali padėti atsakyti į pagrindinius klausimus apie tai, kaip ankstyvųjų žemdirbių bendruomenės suprato mirtį, kūną ir ritualų vaidmenį savo socialiniame gyvenime.
