Užfiksuoti neįprasti Saulės ženklai: paprastai tokie „signalai“ išduoda artėjančius didelius įvykius ()
„Nesitikėjau to, ką radau.“
© @Di (atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai pastebėjo, kad Saulė tarsi „signalizuoja“ apie būsimą išsiveržimą likus kelioms valandoms iki jo pradžios. Remdamiesi retu duomenų rinkiniu, užfiksuotu prieš pat didžiulį Saulės žybsnį, tyrėjai nustatė keletą Saulės atmosferos pokyčių. Arie tai rašoma portale „Space.com“.
Ateityje šie rezultatai galėtų padėti pagerinti kosminių orų prognozes. „Nesitikėjau to, ką radau“, – sakė tyrimui vadovavęs Naujojo Džersio technologijos instituto doktorantas Luisas Seifričius.
Saulės žybsniai yra galingi radiacijos pliūpsniai, kuriuos sukelia staigus magnetinės energijos išsiskyrimas. Stipriausi iš jų gali sutrikdyti radijo ryšį, pažeisti palydovus ir sukelti geomagnetines audras, darančias poveikį Žemei. Tačiau, nepaisant dešimtmečius trunkančių tyrimų, mokslininkai vis dar iki galo nesupranta, kas tiksliai sukelia šiuos reiškinius.
|
Dalis problemos yra praktinio pobūdžio. Nors kosminiai aparatai nuolat stebi Saulę, surinkti išsamius duomenis prieš pat protrūkį yra itin sudėtinga. Didelės skiriamosios gebos instrumentai paprastai nukreipiami į aktyvius regionus, kuriuose jau fiksuojamas padidėjęs aktyvumas, o mokslininkai išsamią analizę dažniausiai pradeda tik po to, kai žybsnis jau būna įvykęs.
Naujame tyrime L. Seifričiaus komanda pasinaudojo itin vertingu duomenų rinkiniu, kuriame užfiksuotas 2024 m. spalio 3 d. įvykusio X9 klasės žybsnio formavimasis. Analizė atskleidė keletą Saulės atmosferos pokyčių, vykusių likus kelioms valandoms iki šio įvykio. Tai suteikė naujų užuominų apie galingų žybsnių atsiradimą ir galimus ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus.
Šis aktyvus Saulės regionas jau anksčiau pasižymėjo keliais galingais protrūkiais, todėl mokslininkai jį stebėjo naudodami įvairius instrumentus. Tarp jų buvo ir NASA „Sąsajos regiono vaizdavimo spektrografas“ (IRIS) – kosminis teleskopas, skirtas itin detaliems Saulės atmosferos sluoksnių tyrimams.
Kadangi IRIS jau buvo nukreiptas į šį regioną, tyrėjai gavo beveik penkių valandų nepertraukiamų stebėjimų duomenis, surinktus likus kelioms valandoms iki protrūkio. Tai suteikė retą galimybę pažvelgti į procesus, vykstančius Saulės atmosferoje prieš tokio masto įvykį.
„Pasirinkau šį atvejį, nes tikėjausi, kad protrūkis bus pakankamai stiprus, jog būtų galima pastebėti tokius požymius, – sakė L. Seifričius. – Yra labai mažai žybsnių, pasiekiančių tokį galingumo lygį.“
.png)
