Garsiausia juodoji skylė viršijo šviesos greitį: tai neįmanoma ()
Astronomai gavo detaliausią supermasyvios juodosios skylės M87* čiurkšlės rentgeno nuotrauką. Tai pirmoji juodoji skylė, kurią žmonija nufotografavo.
© Ekrano kopija | https://x.com/airandspace/status/2042656427622207809
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naudodami NASA „Chandra“ rentgeno spindulių kosminį teleskopą, astronomai užfiksavo iki šiol detaliausią iš supermasyvios juodosios skylės M87 (Messier 87, Mesjė 87) galaktikos centre išsiveržiančios čiurkšlės vaizdą.
Tai pirmoji juodoji skylė, kurią kada nors tiesiogiai nufotografavo mokslininkai, o vaizdas buvo paskelbtas 2019 m.
Tyrimas, paskelbtas išankstinio spausdinimo serveryje arXiv, parodė, kad kai kurios srovės struktūros judėjo greičiau nei šviesos greitis, nors tai neįmanoma. Iš tikrųjų jokie fizikos dėsniai nebuvo pažeisti.
Supermasyvi juodoji skylė M87, kurios masė 6,5 milijardo kartų didesnė už Saulės, yra galaktikos M87 centre, už 55 milijonų šviesmečių. Vienas šviesmetis yra beveik 10 trilijonų kilometrų. Saulės masė yra apie 330 000 kartų didesnė už Žemės masę.
|
Juodoji skylė M87 aktyviai traukia ir suryja aplinkines dujas ir dulkes. Ši medžiaga juda juodosios skylės polių link ir yra išmetama čiurkšlių pavidalu. Medžiaga į kosmosą išskrenda greičiu, labai artimu šviesos greičiui, o pačios čiurkšlės yra tūkstančių šviesmečių ilgio.
Astronomai anksčiau yra stebėję iš juodosios skylės M87 sklindančias čiurkšles matomoje ir infraraudonojoje šviesoje. Dabar jie gavo išsamiausią vienos iš juodosios skylės čiurkšlių vaizdą rentgeno spinduliuose. Dėl to astronomai čiurkšlėje atrado sudėtingesnį materijos srautą, kuris yra dinamiškesnis nei manyta anksčiau.
Mokslininkai teigia, kad anksčiau kai kurios struktūros čiurkšlių viduje atrodė esančios pavienės, tačiau naujas stebėjimas rodo, kad tai yra atskiri materijos srautai. Šis tyrimas leidžia mums geriau suprasti supermasyvių juodųjų skylių čiurkšlių fiziką.
Kai kurios čiurkšlės struktūros, regis, juda maždaug 5 kartus didesniu greičiu nei šviesos greitis. Tačiau tai neįmanoma. Pagal Einšteino reliatyvumo teoriją, joks masę turintis objektas negali judėti greičiau nei masės neturinčios šviesos dalelės – fotonai. Joks masę turintis objektas taip pat negali judėti šviesos greičiu, kuris yra 300 000 km/s.
Ar astronomai padarė atradimą, kuris paneigia fizikos dėsnius? Iš tiesų, stebimas superliumininis judėjimas yra optinė iliuzija. Jis atsiranda, kai materija juda Žemės link greičiu, artimu šviesos greičiui.
Kadangi būtent per šias čiurkšles supermasyvios juodosios skylės grąžina energiją aplinkinei galaktikai, tokie stebėjimai padeda geriau suprasti, kaip juodosios skylės veikia savo galaktikų evoliuciją.
