Dujų neliko, žvaigždžių nebus: štai kiek liko metų iki visiškos mirties ()
Lėtai besivystanti katastrofa.
© WikiImages (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/christmas-background-orion-nebula-11107/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai teigia, kad galingi vėjai, galintys sunaikinti ištisas galaktikas, gali paaiškinti, kodėl ankstyvojoje Visatoje gausu „mirusių“ galaktikų, nors jos turėjo augti ir klestėti, rašo Futurism.
Naujame tyrime mokslininkai, naudodami James Webb kosminį teleskopą, stebėjo galaktiką, egzistavusią praėjus vos vienam milijardui metų po Visatos susiformavimo. Jie aptiko lėtai besivystančią katastrofą: milžinišką šalto dujų srautą, išsiveržiantį iš galaktikos ir atimantį iš jos žvaigždžių formavimuisi reikalingą medžiagą, kuri kadaise palaikė jos gyvybingumą.
Pasak tyrėjų, ši galaktika buvo agonijos būsenoje, o jos žūtį sukėlė galaktinis vėjas.
„Jei šis spartus medžiagos išmetimas tęsis, galaktika gali žūti per mažiau nei 50 milijonų metų. Tai paaiškintų paslaptingų masyvių mirusių galaktikų kilmę ankstyvojoje Visatoje“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė, astronomė Rebeka Deivis iš Svinberno technologijos universiteto Melburne.
Mokslininkai „mirusia“ vadina galaktiką, kuri nebeformuoja naujų žvaigždžių. Tokių galaktikų „kapinės“ buvo aptiktos laikotarpiu, kai Visata dar buvo labai jauna.
Ilgą laiką mokslininkams buvo paslaptis, kaip šie objektai galėjo tapti „mirę“, jei jie vos spėjo susiformuoti. Vienas iš paaiškinimų buvo tas, kad tamsioji energija – paslaptingas reiškinys, lemiantis Visatos plėtimąsi – ankstyvojoje Visatoje buvo stipresnė nei dabar.
Iki šiol astronomai manė, kad tik supermasyvios juodosios skylės gali sukelti pakankamai galingus vėjus, galinčius nusiaubti didžiausias galaktikas. Tačiau naujausi stebėjimai rodo, kad priežastis gali būti ir kur kas dažnesnis mechanizmas.
Tyrėjai stebėjo galaktiką CRISTAL-2, kuri iš tikrųjų yra kelių galaktikų sambūris paskutinėse susiliejimo stadijose. Ankstyvojoje Visatoje, kai aplinka buvo tankesnė, tokie susidūrimai vyko daug dažniau nei šiandien. Galaktikoms artėjant viena prie kitos, jų dujos veržiasi į centrą ir sukelia intensyvų žvaigždžių formavimąsi.
Gavę CRISTAL-02 vaizdus, mokslininkai nustatė, kad joje žvaigždės formuojasi du kartus greičiau nei panašaus dydžio galaktikose. Jie mano, kad būtent šis žvaigždžių formavimosi protrūkis maitina intensyvų vėją, išpučiantį dujas iš pačios galaktikos.
Leidinyje pažymima, kad masyvios žvaigždės, susidarančios šio intensyvaus proceso metu, greitai sudega ir sprogsta kaip galingos supernovos. Šie sprogimai patys savaime sukelia stiprius vėjus. Kartu su kitais kosminiais sprogimais galaktikos mastu jie suformuoja vėją, galintį sunaikinti pačią galaktiką, kuri jį sukūrė.
„Beveik pusė ankstyvųjų masyvių galaktikų sąveikauja su kitomis netoliese esančiomis galaktikomis. Tai leidžia manyti, kad kalbame ne apie išimtį, o apie plačiai paplitusį kosminį reiškinį. Jei daugelis ankstyvųjų galaktikų susiduria ir patiria spartų augimą, galbūt nenuostabu, kad ankstyvojoje Visatoje matome tiek daug mirusių galaktikų“, – pridūrė Deivis.
.png)
