Radioaktyvios dulkės krenta ant Žemės. Šis lietus yra senesnis už žmoniją ()
Rezultatai atskleidžia kai ką beprotiško.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas, jei pasakyčiau, kad į Žemę dešimtis tūkstančių metų lyja radioaktyvus lietus? Tai materijos, kilusios iš kosminės katastrofos prieš milijonus metų, elementas. Šio reiškinio pėdsakai matomi Antarktidos lede, kur mokslininkai aptiko radioaktyvių žvaigždžių dulkių pėdsakų.
Kodėl mokslininkų išvados yra tokios svarbios? Pradėkime nuo to, kad šių atradimų autoriai susitelkė ties itin retu geležies izotopu, žinomu kaip geležis-60. Šis radioaktyvusis elementas Žemėje natūraliai nesusidaro. Jis susikuria masyvių žvaigždžių gelmėse, o vėliau patenka į kosmosą per jų audringą mirtį, t. y. supernovos sprogimą. Dėl šios priežasties kiekvienas mūsų planetoje aptiktas geležies-60 atomas mokslininkams yra neabejotinas įrodymas apie kontaktą su materija iš už Saulės sistemos ribų.
|
Tyrimams naudoti ledo mėginiai buvo paimti Antarktidoje ir apėmė laikotarpį nuo maždaug prieš 40 iki 80 tūkstančių metų. Mokslininkai išanalizavo šimtus kilogramų ledo, kad surastų pavienius radioaktyviosios geležies atomus. Užduotis buvo itin sunki, netgi sudėtingesnė nei ieškoti adatos šieno kupetoje. Nepaisant to, pažangūs matavimo prietaisai leido patvirtinti kosminės medžiagos buvimą viename ledo sluoksnyje po kito.
Rezultatai atskleidžia kai ką beprotiško: Žemėje nuolat kaupiasi dulkės, kuriose yra geležies-60, o jų kiekis per tūkstančius metų kito. Pasak tyrėjų, tai Saulės sistemos kelionės per Vietinį tarpžvaigždinį debesį, t. y. didžiulę praretintų dujų ir dulkių sritį tarp žvaigždžių, pėdsakas. Mokslininkai mano, kad būtent šiame debesyje išliko senovės žvaigždės, sprogusios prieš milijonus metų, liekanų.
Ledo nuosėdose rastos radioaktyviosios dulkės yra kilusios iš supernovos sprogimo. Atradimas yra ypač reikšmingas, nes pirmą kartą pavyko tiesiogiai susieti medžiagą, esančią Vietiniame tarpžvaigždiniame debesyje, su supernovos sprogimu. Praktikoje tai reiškia, kad astronomai gavo naują įrankį Saulės sistemos kosminės aplinkos istorijai atkurti. Analizuodami geležies-60 kiekį viename ledo sluoksnyje po kito, jie gali atsekti pokyčius tarpžvaigždinėje erdvėje per dešimtis tūkstančių metų.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai randa šio nepaprasto izotopo pėdsakų. Anksčiau jis buvo aptiktas vandenynų dugno nuosėdose ir Mėnulio regolito mėginiuose.
Analizės rodo, kad per pastaruosius kelis milijonus metų palyginti nedideliu atstumu nuo Žemės galėjo įvykti bent vienas, o gal ir keli supernovų sprogimai. Jų paliktos radioaktyviosios liekanos iki šiol tebėra matomos mūsų planetos geologiniuose archyvuose. Žinoma, nereikia panikuoti, nes mokslininkų aptikti geležies-60 kiekiai yra visiškai nekenksmingi žmonėms ir aplinkai. Koncentracijos yra tokios mažos, kad nekelia jokio biologinio pavojaus. Tačiau iš mokslo perspektyvos šis atradimas yra itin vertingas, nes leidžia pažvelgti į tolimą mūsų Paukščių Tako dalies praeitį.
