Atsiras naujas lytinis genas. Skelbiama vyrų ateitis ()
Toks posūkis gali lemti ir visos žmonijos išnykimą, nebent išvystume naują lyties geną.
© StockSnap (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/guy-man-people-dark-shadow-hands-2617866/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmogaus ir kitų žinduolių vyriškąją lytį nulemianti Y chromosoma palaipsniui degeneruoja ir po maždaug 11 milijonų metų gali visiškai pranykti.
Skirtingai nei X chromosoma, turinti apie 900 genų, Y chromosomoje jų likę vos apie 55. Nepaisant to, joje glūdi kritiškai svarbus genas, kuris embriono vystymosi pradžioje suaktyvina vyriškų hormonų gamybą bei sėklidžių formavimąsi. Mokslininkų skaičiavimais, ši chromosoma kas milijoną metų praranda po maždaug penkis genus. Vis dėlto vilties teikia gamtoje jau esantys pavyzdžiai: tam tikros kurmių ir Japonijos dygliuotųjų žiurkių rūšys sėkmingai gyvuoja net ir praradusios Y chromosomą, nes esminius lytį lemiančius genus evoliucijos eigoje perkėlė į kitas chromosomas.
|
Žmonijai šios chromosomos praradimas kelia rimtą egzistencinę grėsmę. Skirtingai nei kai kurios driežų rūšys, mes negalime daugintis be patinų, nes normaliam vaisiaus vystymuisi yra būtini genai, paveldimi išskirtinai per tėvo spermą. Vadinasi, Y chromosomai nykstant, mūsų rūšis išliktų tik tuo atveju, jei išvystytų naują lytį lemiantį geną. Toks prisitaikymo procesas yra rizikingas – jei skirtinguose pasaulio kampeliuose susiformuotų nevienodos lyties nustatymo sistemos, dabartinė žmonija galėtų suskilti į atskiras rūšis. Taigi, po 11 milijonų metų Žemėje žmonių gali apskritai nelikti, arba planetą apgyvendins kelios visiškai skirtingos mūsų palikuonių rūšys.
