„Pirmą teleskopą aš pasidariau iš 7 mm storio vitrininio stiklo. Išpjoviau tris diskus, juos suklijavau ir tada rankiniu būdu šlifavau, poliravau – užtrukau dvejus metus. Pirmą kartą pažiūrėjau į Jupiterį ir labai nustebau – pamačiau diską, juostas, raudonąją dėmę ir keturis palydovus. Tuomet nusprendžiau pasigaminti didesnį prietaisą“, – pasakoja astronomijos entuziastas Henrikas Selevičius.

Henrikas Selevičius astronomija susidomėjo dar vaikystėje, tačiau rimčiau šios srities ėmėsi jau sugrįžęs iš Sovietų armijos. Žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ jis perskaitė straipsnį apie mėgėjiškas observatorijas ir sėmėsi žinių kaip pačiam pasigaminti teleskopą.

Šaltkalviu vienoje sostinės gamyklų dirbęs vyras 1991 metais neteko darbo, todėl nusprendė palikti Vilnių ir keltis į kaimą. Sostinėje užaugęs ir ilgą laiką čia gyvenęs H. Selevičius sugrįžo į tėvo gimtinę – Slabados kaimą. 62-ejų vyras teigia niekada nesigailėjęs tokio pasirinkimo.

Čia jis yra ne tik aktyvus bendruomenės narys bei metraštininkas, fiksuojantis svarbiausius įvykius, tačiau ir gali skirti pakankamai laiko savo mėgstamam užsiėmimui. Priminsime, kad H. Selevičius yra pats pastatęs keturias observatorijas ir pagaminęs daugiau nei 25-is teleskopus. Jo pomėgis – stebėti ir fotografuoti dangaus kūnus.

Antroje reportažo dalyje didžiausio privataus Niutono sistemos teleskopo savininkas Lietuvoje pademonstruoja, kokią tvirtina techniką (fotoaparatą ir CCD kamerą) prie teleskopo ir paaiškina, kaip ja reikia naudotis norint išgauti unikalius ir kvapą gniaužiančius kadrus iš kosmoso.

Vaizdo siužetas

Komentarai (5)