Naujos taisyklės yra baisiausias košmaras: bauda, siekianti 233 000 eurų! ()
Gali kelti pavojų žmonėms ir gyvūnams.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasodinote gėlę prie daugiabučio? Viena klaida gali kainuoti iki 1 mln. zlotų: naujos taisyklės keičia žaidimo taisykles
Tai vyksta Lenkijoje, tačiau signalas aktualus ir Lietuvai.
Daugelį metų gyventojai prie daugiabučių sodino gėles, įrenginėjo nedidelius gėlynus ir puošė aplinką taip, kaip jiems atrodė gražiausia. Tačiau Lenkijoje vis dažniau primenama, kad tokia laisvė turi ribas, o kai kuriais atvejais gali baigtis net milžiniškomis baudomis.
Kadangi Lenkija, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė, teisės specialistai pabrėžia, kad aplinkosaugos ir invazinių rūšių kontrolės taisyklės vis labiau vienodinamos visame regione. Tai reiškia, kad šiandien priimti sprendimai vienoje šalyje ateityje gali tapti pavyzdžiu ir kitoms.
Jūsų kiemas? Ne visai
Daugelis gyventojų nustemba sužinoję, kad žemė po jų langais dažniausiai nėra jų asmeninė nuosavybė.
|
Nors nedidelis gėlynas atrodo nekaltas būdas pagražinti aplinką, daugiabučio teritorija paprastai priklauso visiems gyventojams ir ją administruoja bendrija arba pastato administratorius. Todėl ne kiekvieną darbą galima atlikti savo nuožiūra.
Prieš sodinant augalus ar įrengiant gėlyną verta pasitikslinti, ar tam nereikia bendrijos arba administratoriaus leidimo.
Pavojus slypi po žeme
Iš pirmo žvilgsnio medis ar krūmas atrodo tik dekoratyvus augalas. Tačiau po žeme dažnai yra elektros kabeliai, vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių tinklų komunikacijos.
Laikui bėgant didesnių augalų šaknys gali pažeisti šaligatvius, požeminius tinklus ar net pastatų pamatus. Tokiu atveju netinkamai pasodintus želdinius gali tekti pašalinti savo lėšomis.
Ne visi augalai yra saugūs
Kai kurie augalai gali kelti pavojų žmonėms ir gyvūnams.
Bendro naudojimo teritorijose nerekomenduojama sodinti nuodingų augalų, tokių kaip kurpelės, rusmenės, paprastieji žalčialunkiai ar vaistinės šunvyšnės.
Tokie augalai gali būti pavojingi vaikams ir naminiams gyvūnams, todėl neretai tampa ir kaimynų nesutarimų priežastimi.
Didžiausia grėsmė – invaziniai augalai
Didžiausias pavojus kyla dėl invazinių augalų rūšių.
Tai augalai, kurie labai greitai plinta, išstumia vietinę augmeniją ir daro didelę žalą aplinkai. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – japoninė reinutrė. Specialistų teigimu, jos šaknys gali pažeisti kelius, šaligatvius ir net pastatų konstrukcijas.
Dar viena pavojinga rūšis – Sosnovskio barštis, kurio sultys gali sukelti stiprius odos nudegimus.
Baudos gali siekti iki 1 mln. zlotų
Būtent už invazinių rūšių auginimą, dauginimą ar platinimą taikomos griežčiausios sankcijos.
Lenkijoje už tokius pažeidimus gali būti skirta administracinė bauda iki 1 mln. zlotų (apie 233 tūkst. eurų).
Specialistai aiškina, kad tokios didelės baudos numatytos todėl, jog invazinių augalų naikinimas valstybei gali kainuoti milijonus eurų.
Ką verta prisiminti?
Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti noro puošti aplinką. Specialistai rekomenduoja rinktis saugius ir plačiai auginamus augalus – hortenzijas, rožes, levandas, ežiuoles, šalavijus ar prieskonines žoleles.
Svarbiausia taisyklė paprasta – prieš sodinant verta pasitikrinti ne tik augalo rūšį, bet ir tai, ar turite teisę jį sodinti pasirinktoje vietoje.
Lenkijos pavyzdys rodo, kad daugiabučių aplinkos tvarkymas šiandien tampa ne tik estetikos, bet ir teisės bei atsakomybės klausimu. Lietuvoje taip pat verta laikytis šių principų, kad gražus gėlynas netaptų brangiai kainuojančia problema.
