Sustabdytas didžiausias žmonijos istorijoje įrenginys ()
Mokslo pasaulį sukrėtė žinia iš Ženevos.
© Maximilien Brice (CERN), CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Views_of_the_LHC_tunnel_sector_3-4,_tirage_2.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Birželio 29 d. Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) oficialiai išjungė didžiausią planetos dalelių greitintuvą LHC. Kas laukia žmonijos dabar?
Du dešimtmečius Visatos paslaptis narpęs Didysis hadronų greitintuvas (LHC) baigė savo istorinę misiją. CERN spaudos tarnyba patvirtino, kad įrenginys visiškai sustabdytas.
Tačiau panikuoti mokslo entuziastams nereikėtų. Tai nėra tyrimų pabaiga. Prasideda ketverių metų pertrauka, per kurią įvyks radikali transformacija. Legendinis LHC bus paverstas visiškai nauju, protu nesuvokiamo galingumo įrenginiu – HL-LHC (didelio šviesumo Didžiuoju hadronų greitintuvu).
Atsisveikinimas su legenda: kas vyks toliau?
|
Mokslininkai neslepia emocijų. Šis žingsnis žymi ištisos eros pabaigą ir naujo mokslo šuolio pradžią.
„Didysis hadronų greitintuvas pranoko visus lūkesčius. Du dešimtmečius jis radikaliai pakeitė mūsų supratimą apie Visatą ir įkvėpė ištisas mokslininkų, inžinierių ir mokslo entuziastų kartas visame pasaulyje. Šiandien atsisveikiname su LHC ir ruošiamės pasveikinti jo įpėdinį HL-LHC, kuris bus tiltas į mūsų greitintuvo ateitį“, – teigia CERN greitintuvų ir technologijų direktorius Olivieris Brüningas.
Per ateinančius ketverius metus požeminiame tunelyje virs nematyti darbai. Inžinieriai planuoja išardyti ir pakeisti didžiąją dalį pagrindinių komplekso komponentų.
Ką pakeis radikalus atnaujinimas?
- Galingesni magnetai: bus pakeista didelė dalis superlaidžiųjų magnetų, laikančių ir nukreipiančių dalelių srautą;
- Dažnesni susidūrimai: greitintuvo žiede atsiras specialios sistemos, kurios drastiškai padidins dalelių susidūrimų dažnį;
- Atgimę detektoriai: trys pagrindiniai moksliniai įrenginiai – ALICE, CMS ir ATLAS – bus atnaujinti beveik visiškai.
Po šios pertraukos dalelių susidūrimai įvyks net tris kartus dažniau nei ankstesniais ciklais. Tai leis užfiksuoti procesus, kurių iki šiol nebuvo įmanoma pastebėti.
Tamsiosios materijos ir nematytų elementų paieška
Atnaujinimai palies ir specializuotus eksperimentus. Pokyčių sulauks „naujos fizikos“ ieškantis LHCb detektorius bei FASER-2 įrenginys, kurio pagrindinė užduotis – aptikti paslaptingąsias tamsiosios materijos daleles. Pakeitimai bus atlikti ir ISOLDE „izotopų gamykloje“, kuri laboratorijoje kuria gamtoje neegzistuojančius elementus.
Visi šie radikalūs atnaujinimai leis mokslininkams pažvelgti už dabartinės fizikos ribų ir atvers duris atradimams, kurie gali visiškai pakeisti mūsų technologijų ateitį.
