Didysis kosminis posūkis: liepos 6-ąją Žemė maksimaliai nutolo nuo Saulės – ar sulauksime staigaus atvėsimo? ()
Saulės šviesos intensyvumas Žemėje nukrito net 7 procentais.
© WP, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Planets2013.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai praneša apie kasmetinį, tačiau kaskart šiurpą keliantį astronominį reiškinį. 2026 m. liepos 6 d., tiksliai 20:30 val., mūsų planeta atsidūrė mirtino šaltumo kosmoso gniaužtuose – pasiekė patį tolimiausią įmanomą tašką nuo Saulės.
Šis reiškinys astronomų vadinamas afeliu. Šią akimirką mus ir gyvybę palaikančią žvaigždę skirs net 152,1 milijono kilometrų atstumas. Tai yra net 5 milijonais kilometrų toliau nei sausio mėnesį, kai planetos skrieja artimiausia trajektorija (periheliu).
Kas iš tikrųjų laukia Žemės gyventojų ir ar verta nerimauti dėl vasaros karščių pabaigos?
Kosminis greitis ir blėstanti šviesa
|
Mūsų planeta aplink Saulę skrieja ne idealiu ratu, o ištęsta, ovalia orbita. Dėl šios priežasties metinis atstumo pokytis šokinėja maždaug 3 procentais. Įprastai vidutinis nuotolis yra apie 150 milijonų kilometrų, tačiau afelio metu šis skaičius išsipučia iki kosminių 1,0166 astronominių vienetų.
Štai kas gąsdina labiausiai:
- Saulės šviesos intensyvumas Žemėje nukrito net 7 procentais;
- pats Saulės diskas danguje atrodys 3–4 procentais mažesnis;
- planetos skriejimo greitis orbitoje sulėtėjo iki kritinės 29,29 km/s ribos (paprastai jis siekia iki 30,29 km/s).
Plika akimi šių pokyčių nepamatysite, tačiau skaičiai skamba gąsdinančiai. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje ir visame Šiaurės pusrutulyje prasidės staigus atvėsimas?
Kodėl planetos nutolimas mūsų neišganys nuo karščio bangų?
Nors logika diktuoja, kad nutolus nuo radiatoriaus darosi šalčiau, kosmose galioja kitos taisyklės. Ekspertai ramina: šis drastiškas atstumo padidėjimas nesukels jokio atvėsimo nei Europoje, nei Artimuosiuose Rytuose, kur dabar verda pati vidurvasario kaitra.
Metų laikų kaitą lemia ne atstumas iki Saulės, o Žemės ašies pasvirimas, kuris yra 23,5 laipsnio. Liepos mėnesį Šiaurės pusrutulis yra maksimaliai atsigręžęs į Saulę. Todėl spinduliai krinta tiesiu kampu, o dienos yra pačios ilgiausios ir karščiausios.
Maža to, dėl unikalios orbitos formos vasara šiaurinėse platumose trunka net 2–3 dienomis ilgiau nei pietinėse. Tai suteikia mūsų žemei dar daugiau laiko įkaisti.
Laiko anomalija, kurią išgyvename kasdien
Šis kosminis šokis primena, kokiame trapiame mechanizme gyvename. Žemė pilną ratą aplink Saulę apsuka per 365 dienas, 6 valandas ir 9 minutes.
Tos „atliekamos“ valandos niekur nedingsta. Jos kaupiasi ketverius metus, kol virsta viena papildoma diena kalendoriuje – taip kas ketverius metus sulaukiame keliamųjų metų. Liepos 6-osios fenomenas yra tik dar vienas įrodymas, kad visata veikia tikslaus laikrodžio principu, o mums belieka stebėti šiuos didingus procesus.
