Pirmoji kada nors daryta nuotrauka iš arti: Kinijos zondas rodo antrąjį Žemės mėnulį ()
Erdvėlaivis „Tianwen-2“ pirmą kartą nufotografavo kvazipalydovą 469219 Kamoʻoalewa ir ruošiasi rinkti vietinių uolienų pavyzdžius.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos nacionalinė kosmoso administracija pranešė, kad zondas „Tianwen-2“, nukeliavęs kosmose 1 milijardą kilometrų, priartėjo prie Žemės mini mėnulio 469219 Kamoʻoalewa 20 kilometrų atstumu. Iš šio atstumo buvo padaryta pirmoji kada nors stambaus plano Žemės kvazipalydovo nuotrauka, rašo „ScienceAlert“.
Kvazipalydovai – tai laikini Žemės palydovai, kurie skrieja aplink Saulę ir tuo pačiu metu aplink mūsų planetą, bet nėra su ja gravitaciškai susieti. Tarp septynių Žemės kvazipalydovų garsiausias yra netoli Žemės skriejantis asteroidas 469219 Kamoʻoalewa, kurio plotis yra 40–100 metrų.
Manoma, kad tai Mėnulio fragmentas, atitrūkęs po susidūrimo su dideliu asteroidu, o apie 100 metų 469219 Kamoʻoalewa buvo laikinas Žemės palydovas.
|
Tiksliai nežinoma, ar šis asteroidas yra kieta uoliena, ar uolienų krūva, kurią jungia gravitacija. Siekdama išsiaiškinti 469219 Kamoʻoalewa kilmę, struktūrą ir sudėtį, Kinija praėjusių metų gegužę į kosmosą pasiuntė zondą „Tianwen-2“. Jis kosmose nukeliavo 1 milijardą kilometrų ir neseniai priartėjo prie kvazipalydovo 20 km atstumu. Erdvėlaivis pradėjo artėti prie asteroido birželio 19 d., kai jis buvo 2000 km atstumu.
Priartėjęs prie 469219 Kamoʻoalewa, Kinijos zondas padarė pirmąją šio paslaptingo objekto nuotrauką iš arti. Anksčiau jis buvo matomas tik pro teleskopus, o jo paviršiaus ypatybių nebuvo įmanoma atskirti. Dabar pagaliau galime pamatyti, kas yra tas Žemės mini mėnulis. Tikimasi, kad „Tianwen-2“ į Žemę atsiųs dar daug nuotraukų.
Erdvėlaivis taip pat nusileis ant kvazipalydovo paviršiaus, kad surinktų vietinių uolienų mėginių. Anksčiau mokslininkai rinko mėginius tik iš trijų asteroidų: Itokawa, Bennu ir Ryugu.
Kinijos zondas į Žemę grįš 2027 m. balandį, o kitų metų lapkritį į mūsų planetos atmosferą numes kapsulę su mėginiais. Po to erdvėlaivis nuskris į pagrindinį asteroidų žiedą už Marso, kur tyrinės objektą 311P/PanSTARRS, turintį kometos ir asteroido savybių.
Apie „Tianwen-2“ misiją žinoma nedaug, nes Kinija daugelį jos aspektų laiko paslaptyje. Netgi tai, kaip atrodo Kinijos zondas, galima spręsti tik iš vienos nuotraukos, kurioje matyti tik dalis erdvėlaivio.
