Mokslininkams šokas: po Antarktidos ledu rasti gyvybės pėdsakai! ()
Išgulėjo iki 23 mln. metų.
© https://pixabay.com/photos/ice-frozen-water-glacier-blue-2567399/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išgręžtas 523 metrų Antarktidos ledo sluoksnis: 228 metrų ilgio nuosėdų kernas atskleidė, koks kadaise buvo vandenyno dugnas po ledu
Įsivaizduokite vieną lygiausių ir atšiauriausių vietų Žemėje – Vakarų Antarktidos ledo lygumą, tokią didžiulę, kad ji horizonte praryja viską aplinkui. Atrodo, jog čia niekas nejuda ir negyvena. Tačiau tai, ką mokslininkų komanda neseniai ištraukė iš po ledo, visiškai pakeitė šį įsivaizdavimą. Pirminiais duomenimis, radinys po ledu išgulėjo iki 23 mln. metų.
Vieta tokia atoki, kad skrydžiai vėlavo savaites
Ekspedicija į šią vietą buvo didžiulis iššūkis. Gręžimo aikštelė buvo įrengta daugiau kaip už 700 kilometrų nuo artimiausių Antarktidos stočių, Krario ledo kupole (Crary Ice Rise), Vakarų Antarktidos ledo skydo pakraštyje.
Didžiausiu išbandymu tapo atšiaurios oro sąlygos – dėl nuolatinių pūgų ir nulinio matomumo mokslininkų bei gręžėjų skrydžiai į stovyklą vėlavo kelias savaites. Kai komanda pagaliau pasiekė tikslą, ją pasitiko begalinė balta lyguma, kurioje ledinis vėjas skverbėsi pro kiekvieną drabužių sluoksnį, o poliarinė vasaros saulė nenusileido nė akimirkai.
|
29 mokslininkų, inžinierių, gręžėjų ir poliarinių tyrimų specialistų gyveno palapinėse ant sniego, puikiai suprasdami, kad sėkmė nėra garantuota. Dvi ankstesnės ekspedicijos baigėsi nesėkmingai dėl techninių problemų, todėl trečiasis bandymas turėjo būti sėkmingas.
Kaip buvo pasiektas milijonus metų nepaliestas dugnas
Vien grąžto neužteko. Pirmiausia mokslininkai karšto vandens grąžtu išlydė 523 metrų storio ledo sluoksnį. Tuomet į susidariusią angą buvo nuleista daugiau kaip 1,3 kilometro ilgio gręžimo įranga, pasiekusi po ledu esantį vandenyno dugną.
Dirbdama visą parą pamainomis, komanda išgręžė 228 metrų ilgio nuosėdų kerną. Jame aptikta geologinių sluoksnių ir jūrinių organizmų fosilijų, rodančių, kad šioje vietoje kadaise plytėjo atviras, nuo ledo laisvas vandenynas.
Milijonus metų saugota klimato istorija
Kiekvienas nuosėdų sluoksnis yra tarsi atskiras Žemės klimato istorijos puslapis. Stambios uolienų nuolaužos indikuoja laikotarpius, kai ledynas lietė dugną ir stūmė nuosėdas į priekį, o smulkūs, nepažeisti sluoksniai liudija apie ledyno atsitraukimą, kai teritoriją dengė jūra.
Preliminarūs fosilijų datavimo rezultatai rodo, kad šio kerno istorija siekia net 23 mln. metų. Jame išsaugoti duomenys apie šiltuosius klimato laikotarpius, kai vidutinė pasaulinė temperatūra buvo daugiau nei 2 °C aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu.
Šiose nuosėdose aptikti kiautai nėra tik moksliniai duomenys – tai tikrų organizmų liekanos, liudijančios apie kadaise čia egzistavusį vandenyną.
Kodėl šis atradimas toks svarbus
Vakarų Antarktidos ledo skyde sukaupta tiek ledo, kad jam visiškai ištirpus pasaulinis jūros lygis pakiltų maždaug 4–5 metrais. Tai reikštų didžiulius potvynius daugelyje pasaulio pakrančių miestų.
Iki šiol mokslininkams trūko tiesioginių duomenų apie tai, kaip ledo skydas reagavo į ankstesnius klimato atšilimus, nes po juo išgręžti nuosėdų kernai dažniausiai neviršijo 10 metrų ilgio.
Naujasis 228 metrų ilgio kernas iš esmės pakeitė situaciją. Jame aptiktos fosilijos pateikia tiesioginių įrodymų, kad Vakarų Antarktidos ledo skydas praeityje buvo gerokai atsitraukęs, o virš dabartinio ledo kadaise tyvuliavo atvira jūra.
Ką tai reiškia ateičiai?
Visapusiškai ištirti šį kerną prireiks ne vienų metų. Mokslininkai dar atliks geochemines analizes ir tikslins skirtingų sluoksnių amžių. Tačiau jau dabar aišku, kad šis radinys padės geriau suprasti, kaip Vakarų Antarktidos ledo skydas reagavo į ankstesnius klimato pokyčius ir kaip jis gali elgtis ateityje.
Kiekviena šiame kerne aptikta fosilija – tai senovinio vandenyno gyvybės pėdsakas, milijonus metų išlikęs po daugiau kaip pusės kilometro storio ledo sluoksniu. Būtent šie radiniai gali padėti tiksliau prognozuoti būsimą jūros lygio kilimą ir jo poveikį pasaulio pakrantėms.
