To niekada nebuvo. NASA nori įžiebti ugnį... Mėnulyje ()
NASA rengia nepaprastą eksperimentą: pirmą kartą istorijoje planuojama sąmoningai uždegti ugnį Mėnulio paviršiuje.
© https://picryl.com/media/candle-flame-normal-1-g-one-gravity-and-microgravity-0-g-zero-gravity-comparison-e5fcd4
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tikslas – įgyti žinių, kurios galėtų būti labai svarbios astronautų saugumui būsimų misijų į Mėnulį ar Marsą metu.
Mokslininkai mano, kad vien Žemėje ir mikrogravitacijos sąlygomis atliktų tyrimų nepakanka, kad būtų galima numatyti medžiagų elgseną Mėnulio sąlygomis. Tyrimo „Medžiagų degumas Mėnulyje (FM2)“ tikslas – užpildyti šią spragą ir padėti sukurti naujus erdvėlaivių ir būsimų kosminių bazių saugos standartus.
Šis projektas bus pirmasis eksperimentas, kurio metu bus tiriamas degimas kitame dangaus kūne. Mokslininkai nori ištirti, kaip liepsnos plinta esant vos šeštadaliu mažesnei gravitacijai nei Žemės, ir kaip elgiasi medžiagos, naudojamos būsimoms buveinėms ir erdvėlaiviams statyti.
|
Iki šiol Žemėje ir Tarptautinėje kosminėje stotyje atlikti eksperimentai rodo, kad sumažėjusi gravitacija gali reikšmingai pakeisti medžiagų savybes.
Kompiuteriniai modeliai ir ankstesni tyrimai rodo, kad kai kurios medžiagos, Žemėje laikomos antipireninėmis, gali užsidegti esant mažesnei deguonies koncentracijai. Tai reiškia, kad dabartinės saugos procedūros gali būti nepakankamos ilgalaikiam žmonių buvimui už Žemės ribų.
Kadangi gaisras gali kelti katastrofišką grėsmę kosminiams skrydžiams ir ekstremaliems žmonių tyrinėjimams, FM2 eksperimentas yra labai svarbus žingsnis nustatant medžiagų degumą ir užtikrinant būsimų misijų saugumą, pabrėžia NASA.
Mūsų planetoje būdingą liepsnos formą sukuria gravitacija. Karštas oras kyla aukštyn, o iš apačios įteka vėsesnis oras, sukurdamas mums visiems pažįstamą pailgą liepsną. Mėnulyje situacija kitokia; esant 6 kartus silpnesnei gravitacijai, liepsnos tampa apvalesnės, o degimo procesas vyksta kitaip.
Dar didesni skirtumai stebimi mikrogravitacijos sąlygomis Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur ugnis gali įgauti beveik sferinę formą. Tyrėjai pastebi, kad tokiomis sąlygomis degantys medžiagų fragmentai gali atitrūkti ir plūduriuoti, padidindami papildomos įrangos, esančios erdvėlaivyje ar bazėje, užsidegimo riziką.
Eksperimento metu ugnis nebus tiesiogiai uždegama Mėnulio paviršiuje. NASA į Mėnulį nusiųs autonominę, hermetiškai uždarytą degimo kamerą, kurios matmenys – vos 28,5 x 28,5 x 38,5 cm, o svoris – apie 25 kg. Viduje bus paeiliui uždegti keturi medžiagų pavyzdžiai, skirti naudoti būsimose Mėnulio buveinėse ir transporto priemonėse.
Kamera veiks visiškai autonomiškai, o jos kameros ir jutikliai fiksuos liepsnos dydį, spalvą ir intensyvumą, jos plitimo greitį, temperatūrą bei deguonies ir anglies dioksido koncentracijų pokyčius.
Pasak projekto autorių, FM2 eksperimentinė misija galėtų būti paleista iki šių metų pabaigos.
