Didžiausias savanos plėšrūnas. Net liūtai jo bijo ()
Komanda fiksavo 19 žinduolių rūšių, įskaitant raganosius, dramblius, žirafas, leopardus, hienas, zebrus ir karpočius, elgseną.
© designerpoint (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/lion-feline-big-cat-animal-safari-515028/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pietų Afrikos Respublikos savanos gyvūnai stipriau reaguoja į žmogaus balsą nei į liūtų skleidžiamus garsus. Kaip rašo „ScienceAlert“, eksperimentas prie girdyklų Didžiojo Kriugerio (Greater Kruger) regione parodė, kad 95 proc. rūšių jaučia didesnę baimę žmogui nei vienam pavojingiausių sausumos plėšrūnų.
Vakarų universiteto (Western University) mokslininkai tyrė žinduolių reakcijas PAR Didžiojo Kriugerio nacionaliniame parke, kur gyvena didžiausia pasaulyje išlikusi liūtų populiacija. Prie girdyklų jie leido įrašytus žmonių pokalbius tsongų, šiaurės sotų, anglų ir afrikanų kalbomis. Eksperimento metu taip pat buvo leidžiami medžioklės garsai, įskaitant šunų lojimą ir šūvius, bei liūtų vokalizacijos, parinktos taip, kad primintų įprastą apsikeitimą garsais, o ne riaumojimą puolant.
|
Komanda fiksavo 19 žinduolių rūšių, įskaitant raganosius, dramblius, žirafas, leopardus, hienas, zebrus ir karpočius, elgseną. Remiantis tyrimo aprašymu, išgirdę žmonių pokalbius, gyvūnai buvo dvigubai labiau linkę palikti girdyklą nei tada, kai juos pasiekdavo liūtų balsai ar su medžiokle susiję garsai. Tyrimo metu pasitaikė ir neįprasta situacija: vienas iš dramblių į įrašą sureagavo taip audringai, kad sunaikino tyrėjų įrangą.
Žmogaus baimė pastebima ne tik Afrikoje
Tuo išvados nesibaigia. „ScienceAlert“ primena, kad panašių rezultatų davė 2024 m. Australijoje atliktas tyrimas, paskelbtas leidinyje „Proceedings of the Royal Society B“. Kengūros, valabės ir kiti sterbliniai taip pat labiau bijojo žmonių nei kitų plėšrūnų, nors žmonių buvimas šiame žemyne yra kur kas trumpesnis nei bendra Afrikos žinduolių ir liūtų istorija. Todėl autoriai nurodo, kad tokia baimė nebūtinai kyla vien dėl labai ilgo evoliucinio spaudimo. Tyrėjai pabrėžia, kad šis dėsningumas kartojasi ir atliekant analizę Azijoje, Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
Tai svarbu ne tik moksliniu požiūriu. Ankstesni komandos darbai rodo, kad pati ilgalaikė baimė gali susilpninti žolėdžių gyvūnų populiacijas vėlesnėse kartose. Tuo pačiu metu žinios apie šią reakciją gali padėti apsaugoti nykstančias rūšis. Pietų Afrikos Respublikoje mokslininkai nori naudoti žmonių pokalbių įrašus ten, kur paplitęs brakonieriavimas, kad atitrauktų pietinius baltuosius raganosius nuo pavojingų vietų. Aprašyti tyrimai anksčiau buvo publikuoti žurnale „Current Biology“, o vėlesnės analizės – taip pat ir „Proceedings of the Royal Society B“. Iš pateiktų rezultatų matyti, kad laukiniams gyvūnams žmogus išlieka stipriausiu pavojaus signalu jų aplinkoje, netgi stipresniu už liūtus.
