Jie rado 40 milijonų tonų „baltojo aukso“ gyslą. Gali būti didžiausia pasaulyje ()
Ten gali slypėti apie 1,5 trilijono dolerių vertės ličio.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nevados ir Oregono valstijų pasienyje (JAV), po sena ugnikalnio kaldera, gali būti didžiausias žinomas ličio telkinys pasaulyje. Kaip rašo „Earth.com“, remdamasi žurnale „Science Advances“ publikuotu tyrimu, kalbama apie maždaug 20–40 mln. tonų išteklius, kurie gali turėti didelę reikšmę baterijų rinkai.
Analizės autorių teigimu, Makdermito (McDermitt) kalderoje gali slypėti apie 1,5 trilijono dolerių vertės ličio, jei remsimės pastarąja vidutine sutartine kaina JAV – 37 tūkst. dolerių už toną ličio karbonato. Dėl tokio didelio masto šis regionas Nevados ir Oregono valstijų pasienyje yra svarbus ne tik geologams, bet ir įmonėms, susijusioms su energijos saugojimu bei akumuliatorių gamyba.
Darbams telkinyje vadovavo Thomas R. Bensonas iš „Lithium Americas Corporation“, tyrinėjantis ličio gausių mineralų susidarymą vulkaninėse vietovėse. Pati kaldera, tai yra didžiulis krateris, susidaręs sugriuvus magmos kamerai, driekiasi apie 45 km iš šiaurės į pietus ir 35 km iš rytų į vakarus.
Kaip susidarė ličio telkinys Makdermito kalderoje
|
Tyrėjai aiškina, kad maždaug prieš 16 mln. metų šiame regione įvyko galingas išsiveržimas, ištuštinęs didelę magmos kameros dalį. Po sprogimo kalderos dugne liko stori karštų pelenų sluoksniai, kurie ilgainiui atvėso ir virto kietomis vulkaninėmis uolienomis. Vėliau krateryje ilgą laiką telkšojo ežeras, į kurį krito vulkaniniai pelenai ir dumblas. Iš šių nuosėdų susidarė ežerinės molio uolienos, sulaikiusios ličio turintį molį. Be to, po žeme dar ilgai cirkuliavo karšti hidroterminiai skysčiai, kurie išplovė litį iš vulkaninio stiklo ir pernešė jį į drėgnas nuosėdas. Pirmiausia formavosi smektitas, o vėliau dalis šios medžiagos virto ilitu, kuris suriša gerokai daugiau ličio.
„Thacker Pass“ ir reikšmė baterijų rinkai
Turtingiausia zona yra „Thacker Pass“ vietovėje. Remiantis analizėmis, ilito sluoksnis ten yra maždaug 350 m storio, o ličio kiekis sudaro nuo 1,3 iki 2,4 proc. masės. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šis rodiklis yra maždaug dvigubai didesnis nei įprastuose molio telkiniuose.
Tokio atradimo reikšmė peržengia vien geologijos ribas. Litis išlieka pagrindiniu ličio jonų akumuliatorių, naudojamų telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, elektromobiliuose ir su tinklu sujungtose energijos saugyklose, komponentu. Ta pati tyrėjų grupė prognozuoja, kad iki 2040 m. pasaulinė ličio paklausa gali pasiekti 1 mln. tonų per metus.
Ličio gavyba ir ginčas dėl vandens bei gamtos
Autoriai atkreipia dėmesį, kad vulkaninės kilmės ežeriniai telkiniai paprastai yra seklūs ir platūs, o tai sumažina atliekinių uolienų kiekį, tenkantį vienai tonai rūdos. Lyginant su gilesnėmis kietųjų uolienų kasyklomis, tai gali reikšti mažiau sprogdinimo darbų ir mažesnes energijos sąnaudas vienai tonai ličio išgauti.
„Thacker Pass“ vietovėje papildomas privalumas yra tas, kad turtingiausi sluoksniai yra arti paviršiaus, todėl lengviau pasiekti dalis, kuriose metalo koncentracija didžiausia. Vis dėlto telkinio mastas kelia klausimų dėl investicijų poveikio vandeniui, laukinei gamtai ir šio kraštovaizdžio kultūrinei reikšmei. Vietos genčių atstovai bei gyvulininkyste užsiimančios bendruomenės baiminasi dėl vandens šaltinių, ganyklų ir vietų, laikomų šventomis. Investicijų šalininkai nurodo, kad vienas seklus telkinys gali pažeisti mažiau teritorijos nei kelios mažesnės kasyklos, išsibarsčiusios atokiuose regionuose. Kritikai atkerta, kad net ir viena didelė kasyvietė gali pakeisti hidrologines sąlygas, padidinti dulkėtumą ir suskaidyti gyvūnų buveines.
_4_(16848647509).jpg)
