NASA perspėja: žalias sūkurys virš Baltijos jūros matomas iš kosmoso ()
Vaizdas iš kosmoso atrodo įspūdingai.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Palydovas „Landsat-8“ virš Baltijos jūros užfiksavo didžiulį žalsvai melsvą sūkurį, matomą, be kita ko, Gdansko ir Suomijos įlankose. Kaip skelbia twojapogoda.pl, šis reiškinys siejamas su fitoplanktono, greičiausiai melsvabakterių (melsvadumblių), žydėjimu ir gali rodyti blogėjančią Baltijos jūros ekosistemos būklę bei vadinamųjų „mirusiųjų zonų“ plitimą.
NASA palydovo padarytose nuotraukose matyti, kaip žalias fitoplanktonas išsidėsto plačiomis juostomis ir sukasi veikiamas jūros srovių bei vėjo. Portalas twojapogoda.pl nurodo, kad toks vaizdas gali būti susijęs su maistinių medžiagų iškilimu iš gilesnių jūros sluoksnių į paviršių. Mokslininkai kol kas dar nenustatė, kuris organizmas tiksliai sukelia šį reiškinį, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai yra melsvabakterės, dar vadinamos melsvadumbliais.
|
Spartų tokių žydėjimų vystymąsi skatina ramūs orai, silpnas bangavimas ir šiltesnis vanduo. Stebėjimai rodo, kad šioje Baltijos jūros dalyje melsvabakterės paprastai pasirodo nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio. Kai vandenyje susikaupia daug fosforo ir ištirpusio azoto, jų dauginimasis gali labai paspartėti per trumpą laiką.
Iš kur Baltijos jūroje atsiranda žalias sūkurys?
Vaizdas iš kosmoso atrodo įspūdingai, tačiau, pasak twojapogoda.pl, tai nėra vien tik įspūdingas reginys. Dumblių ir melsvabakterių išvešėjimas reiškia didesnį deguonies sunaudojimą vandenyje, o tai blogina gyvenimo sąlygas Baltijos jūros augalijai ir gyvūnijai. Būtent taip formuojasi vadinamosios mirusiosios zonos – teritorijos, kuriose jūrų organizmams lieka vis mažiau galimybių išgyventi.
Suomijos Turku universiteto atlikti tyrimai rodo, kad Baltijos jūros mirusioji zona jau užima apie 70 tūkst. kvadratinių kilometrų. Suomijos ir Vokietijos mokslininkai nustatė, kad deguonies nykimas Baltijos jūros vandenyse yra didžiausias per pastaruosius 1,5 tūkst. metų, o pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla.
Kas skatina melsvabakterių žydėjimą Baltijos jūroje?
Į jūrą pirmiausia patenka tarša, susijusi su iš dirbamų laukų nuplaunamomis trąšomis, taip pat nuotekomis, kurios per upes pasiekia Baltijos jūrą. Turku universiteto mokslininkas Sami Jokinenas, cituojamas twojapogoda.pl, teigė, kad deguonies trūkumas išliks ir ateityje.
Tam įtakos turi tiek iš žemės ūkio patenkančios maistinės medžiagos, tiek fosforo išsiskyrimas iš dugno nuosėdų, taip pat visuotinis klimato atšilimas. Mokslininkų teigimu, ši tendencija gali dar labiau mažinti žuvų populiacijas ir lemti vis daugiau jūrų organizmų žūtį.
.jpg)
