NASA tyli, bet astronomai prabilo: tai – milžiniškas ateivių statinys! ()
Mokslininkai paaiškino.
© Nuotr. iš atvirų šaltinių
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai paaiškino, kur kosmose gali slėptis milžiniški ateivių statiniai
Patys šalčiausi Paukščių Tako objektai gali būti visai ne žvaigždės. Astronomai kelia prielaidą, kad kai kurie keisti objektai gali slėpti milžiniškas konstrukcijas, pastatytas aukštai išsivysčiusių civilizacijų energijai rinkti.
Kalbama apie vadinamąsias Dysono sferas. Nepaisant pavadinimo, mokslininkai dažniausiai įsivaizduoja ne ištisinį apvalkalą aplink žvaigždę, o milžinišką spiečių, sudarytą iš milijonų atskirų platformų. Jos skrietų orbitomis, perimdamos beveik visą žvaigždės šviesą ir paversdamos ją naudinga energija.
|
Stebėtojui tokia žvaigždė matomajame spektre beveik išnyktų. Tačiau energija negali dingti be pėdsakų, todėl konstrukcija turėtų ją atiduoti atgal į kosmosą šilumos pavidalu. Dėl to objektas atrodytų neįprastai šaltas, tačiau ryškiai švytėtų infraraudonųjų spindulių diapazone.
Tyrėjai mano, kad ypač tinkami kandidatai [Dysono sferoms] yra raudonosios ir baltosios nykštukės. Raudonosios nykštukės yra nedidelės, plačiai paplitusios ir gali egzistuoti trilijonus metų. Baltosios nykštukės yra dar kompaktiškesnės, todėl teoriškai jas apsupti energiją renkančiomis platformomis būtų lengviau ir pigiau.
Įprasta raudonosios nykštukės temperatūra yra apie 3000 kelvinų. Tačiau ją slepiantis Dysono spiečius galėtų atrodyti kaip objektas, kurio temperatūra siekia tik apie 50 kelvinų. Žinomų žvaigždžių tokiame neįprastame temperatūros intervale beveik nepasitaiko.
Dar viena užuomina gali būti neįprastas žvaigždės mirgėjimas. Jei aplink ją juda tūkstančiai ar milijonai platformų, jos periodiškai uždengs šviesą ir sukurs raštą, nepanašų į įprastą planetų ar dulkių debesų judėjimą.
Infraraudonųjų spindulių teleskopai jau ieško panašių signalų. Prieš kelerius metus astronomai iš penkių milijonų žvaigždžių išskyrė septynis neįprastus objektus. Vienas kandidatas vėliau pasirodė esąs reto sutapimo su tolima juodąja skyle rezultatas, tačiau keli kiti vis dar reikalauja papildomo patikrinimo.
Kol kas nė viena ateivių megastruktūra nebuvo atrasta. Tačiau naujas tyrimas leidžia manyti, kad jų verta ieškoti ne prie pačių ryškiausių žvaigždžių, o tarp objektų, kurie atrodo įtartinai blankūs, šalti ir pernelyg keisti, kad būtų laikomi įprastais gamtos reiškiniais.
