Tai visiškai sunaikina atmintį. Lietuviai juos masiškai vartoja ()
Analizė apėmė septynis populiarius cukraus pakaitalus: aspartamą, sachariną, acesulfamą K, eritritolį, ksilitolį, sorbitolį ir tagatozę.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saldikliai yra dažnai pasirenkami kaip nekaloringa cukraus alternatyva. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad dažnas kai kurių iš jų vartojimas gali būti susijęs su greitesniu atminties ir kitų pažinimo funkcijų silpnėjimu.
San Paulo universiteto (Brazilija) tyrėjai išanalizavo beveik 12,8 tūkst. suaugusiųjų, kurių amžiaus vidurkis buvo 52 metai, duomenis. Rezultatai paskelbti Amerikos neurologijos akademijos leidžiamame medicinos žurnale „Neurology“.
Iš pradžių dalyviai išsamiai aprašė, ką valgė ir gėrė per praėjusius metus. Remiantis tuo, jie buvo suskirstyti į tris grupes: vartojusius mažai, vidutiniškai ir daug saldiklių. Analizė apėmė septynis populiarius cukraus pakaitalus: aspartamą, sachariną, acesulfamą K, eritritolį, ksilitolį, sorbitolį ir tagatozę. Šių medžiagų gali būti „light“ tipo gėrimuose, aromatizuotame vandenyje, energiniuose gėrimuose, jogurtuose, sumažinto kaloringumo desertuose ir stalo saldikliuose.
Tikrino atmintį ir mąstymo greitį
Dalyvių sveikatos būklė buvo stebima apie aštuonerius metus. Per tą laiką jie tris kartus atliko testus, vertinančius, be kita ko, darbinę atmintį, gebėjimą prisiminti žodžius, kalbos sklandumą ir informacijos apdorojimo greitį.
|
Atsižvelgus į amžių, lytį, hipertenziją, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitus veiksnius, nustatyta, kad daugiausiai saldiklių vartojusių asmenų rezultatai ilgainiui buvo prastesni nei tų, kurie jų vartojo mažiausiai.
Daugiausiai saldiklių vartojusių asmenų grupėje vidutinis dienos suvartojimas siekė 191 mg. Palyginimui, mažiausiai vartojusių grupėje šis kiekis buvo apie 20 mg per dieną. Tyrėjai pažymėjo, kad aspartamo atveju didžiausias analizuotas kiekis maždaug atitiko jo kiekį vienoje „light“ tipo gėrimo skardinėje.
Pažinimo funkcijos silpo greičiau
Žmonių, vartojusių didžiausius saldiklių kiekius, bendras mąstymo ir atminties pajėgumas silpo 62 proc. greičiau nei mažiausiai vartojusių grupėje. Mokslininkai apskaičiavo, kad šis skirtumas atitinka maždaug 1,6 metų papildomo pažinimo funkcijų senėjimo.
Vidutiniškai vartojusiųjų grupėje rezultatų prastėjimo tempas buvo 35 proc. didesnis. Apskaičiuota, kad tai atitinka maždaug 1,3 metų.
Ryšys tarp saldiklių vartojimo ir atminties bei mąstymo susilpnėjimo buvo ypač pastebimas jaunesniems nei 60 metų dalyviams ir sergantiems diabetu. Tačiau to nenustatyta tarp tiriamųjų, kuriems buvo per 60 metų.
Autoriai atkreipia dėmesį, kad diabetu sergantys pacientai gali dažniau naudoti cukraus pakaitalus, nes jiems paprastai patariama riboti produktus, sukeliančius staigų gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą.
Ne visų saldiklių poveikis buvo vienodas
Atskirai išanalizavus kiekvieną medžiagą, paaiškėjo, kad šeši iš septynių tirtų saldiklių buvo susiję su greitesniu bendrų pažinimo funkcijų, ypač atminties, silpnėjimu. Vienintelė išimtis buvo tagatozė – jos atveju tokio ryšio nepastebėta.
„Mažai kalorijų turintys ir becukriai saldikliai dažnai laikomi sveika cukraus alternatyva, tačiau mūsų rezultatai rodo, kad kai kurie iš jų ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį smegenų sveikatai“, – komentavo tyrimo bendraautorė dr. Claudia Kimie Suemoto.
Tyrimas neįrodo priežastinio ryšio
Mokslininkai pabrėžia, kad ši analizė buvo stebimojo pobūdžio. Tai reiškia, kad remiantis ja negalima teigti, jog saldikliai tiesiogiai sukelia atminties prastėjimą ar paspartina smegenų senėjimą. Įrodyta tik priklausomybė tarp didesnio jų suvartojimo ir testų rezultatų kitimo tempo.
Tyrimo apribojimas taip pat buvo informacijos apie mitybą rinkimo būdas. Dalyviai patys deklaravo, ką ir kokiais kiekiais valgė, todėl galėjo neprisiminti visų produktų arba netiksliai įvertinti porcijas.
Be to, į analizę nebuvo įtraukti visi rinkoje esantys cukraus pakaitalai. Todėl autoriai pabrėžia, kad rezultatų nereikėtų automatiškai taikyti kiekvienam saldikliui. Reikalingi tolesni tyrimai, kurie leistų patvirtinti šiuos pastebėjimus ir įvertinti įvairių cukraus ribojimo mityboje būdų saugumą.
