Cirkuliacija stoja. Prasideda didysis atšalimas. Skelbiama, kad Europa gali virsti Sibiru ()
Mokslininkai skambina varpais: Europa gali virsti Sibiru, ir tai nutiks greičiau, nei manėme!
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai skambina varpais: Europa gali virsti Sibiru, ir tai nutiks greičiau, nei manėme!
Neįtikėtini karščiai gali paleisti didžiojo atšalimo procesą: mokslininkai paaiškino, kaip visuotinis atšilimas paveiks Europos klimatą.
Visuotinis atšilimas, kurį šiais metais ypač stipriai jaučia Europos gyventojai, žemyne gali sukelti itin staigių pokyčių. Paradoksalu, tačiau ateityje Europoje įsiviraus ne tropinis karštis, o sąlygos, kurios labiau primins Sibirą. Mokslininkų prognozėmis, tokie scenarijai gali virsti realybe dar dabartinės kartos gyvenimo laikotarpiu.
Pagrindine didžiojo atšalimo priežastimi gali tapti vandenyno srovių konvejerio – Atlanto meridionalinės apykaitos cirkuliacijos (AMOC) – pastebimas susilpnėjimas. Nors šiuo metu Europa kenčia nuo alinančių karščio bangų, ilgalaikėje perspektyvoje klimato atšilimas rizikuoja sukelti visiškai priešingą efektą. Kalbama ne apie kino filmų vertą staigų ledynmetį, o apie globalius klimato sistemos pokyčius, kurie iš esmės pakeis temperatūrą, kritulių kiekius bei sezoninius orus.
|
AMOC yra viena kritiškiausių Žemės vandenyno sistemų, apimanti ir garsiąją Golfo srovę. Ji gabena šilumą iš tropikų į šiaurinę Atlanto dalį, todėl didžiojoje Europos dalyje orai išlieka kur kas švelnesni nei kituose toje pačioje platumoje esančiuose regionuose.
Kodėl atšilimas virsta atšalimu?
Šios srovės veikia kaip milžiniškas natūralus konvejeris: šilti vandenys plūsta į šiaurę, atiduoda šilumą orui, atvėsta, tampa sunkesni ir nugrimzta į gelmes. Šis mechanizmas ir palaiko nuolatinę srovių cirkuliaciją.
Visgi sparčiai kylanti temperatūra trikdo šią pusiausvyrą. Tirpstantys Grenlandijos ledynai į Šiaurės Atlantą išpila milžiniškus gėlo vandens kiekius. Kadangi gėlas vanduo yra lengvesnis už sūrų, jis ilgiau užsilaiko paviršiuje ir neleidžia atvėsusiam vandeniui grimzti žemyn. Sutrikus šiam pagrindiniam varikliui, silpnėja visa AMOC sistema, į Europą patenka mažiau šilumos, o tai pamažu keičia viso žemyno klimatą.
Kada laukti pasekmių?
Mokslininkams didžiausią nerimą kelia ne lėtėjimas, o rizika pasiekti kritinį tašką. Gamtos sistemos gali ilgai išlaikyti stabilumą, tačiau peržengus tam tikrą ribą – pokyčiai įvyksta negrįžtamai ir gana greitai.
Tikslių datų tyrinėtojai nesutaria. Vieni modeliai rodo, kad visiškas AMOC kolapsas XXI amžiuje yra mažai tikėtinas, tačiau kiti įspėja, jog pavojingas cirkuliacijos nusilpimas gali prasidėti netikėtai greitai. Pesimistiškiausiomis prognozėmis, pirmieji pavojaus ženklai pasimatys jau šio dešimtmečio pabaigoje, o didžiausia rizika kilstels 2050–2075 metais.
Ko galima tikėtis?
Net jei AMOC nusilps palaipsniui, pokyčiai bus skaudūs. Tarp pagrindinių galimų pasekmių įvardijamos šios:
Žemesnė žiemos temperatūra daugelyje Europos regionų.
Kur kas didesni orų ir temperatūros kontrastai.
Pakitęs kritulių pasiskirstymas.
Dažnesnės ir kur kas stipresnės audros.
Rimti iššūkiai žemės ūkio sektoriui.
Fundamentali įprasto Europos klimato pertvarka.
