NASA: audra Saulėje Žemės sistemoms žalos nepadarė (0)
NASA geofizikai pranešė, kad antradienį Saulėje kilusi smarki audra jokios žalos Žemės komunikacijų ir energijos tiekimo sistemoms nepadarė. Tiesa, kai kurie kosminiai aparatai dėl šios audros gavo didesnę spinduliuotės dozę. Pavyzdžiui, aplink Venerą skriejantis Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas buvo laikinai „apakintas“ didelės energijos dalelių srauto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antradienį Saulės dėmės ARI 1429 rajone užfiksuotas X5 klasės žybsnis ir vainiko masės išsiveržimas Žemėje sukėlė vidutinio stiprumo magnetinę audrą, praneša NASA. Elektros tiekimo tinklams, palydovinėms komunikacijoms ir kitoms jautrioms sistemoms ji žalos nepadarė. Didžiausias šios audros poveikis – ryškesnės šiaurės pašvaistės, kurias buvo galima stebėti šiaurinėse Žemės platumose.
Šios audros metu iš Saulės atmosferos išmestas plazmos debesis Žemę pasiekė vakar apie pusiaudienį Lietuvos laiku. Žiniasklaidos priemonės įspėjo apie galimus ryšių infrastruktūros, energijos tiekimo ir elektroninės įrangos sutrikimus. Buvo baiminamasi, kad artėjantis didelės energijos dalelių debesis Žemėje gali sukelti galingą magnetinę audrą. Tačiau, pasak NASA mokslininkų, pasirodė, kad tokie nuogąstavimai neišsipildė.
„Atrodo, kad iš šios audros didesnio poveikio neverta tikėtis, bet ji dar visiškai nenurimo, tad palauksime ir pažiūrėsime“, – vakar sakė NASA Goddardo Kosminių skrydžių centro heliofizikas Alexas Youngas. Pasak jo, šios audros poveikis buvo švelnesnis, nei mokslininkai prognozavo išsiveržimui Saulėje įvykus.
Tai aiškinama tuo, kad Saulės plazmos debesis nebuvo nukreiptas tiesiai į Žemę, be to, jo magnetinio lauko orientacija buvo priešinga tai, kuri gali sukelti Žemėje stiprią magnetinę audrą. „Jeigu jis būtų nukreiptas labiau į pietus, tai yra, priešinga Žemei kryptimi, galėjome sulaukti stipresnės audros, tačiau šįkart jis buvo orientuotas į šiaurę“, – aiškino A. Youngas.
Jam pritaria ir JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozavimo skyriaus vadovas Rodney Viereckas. „Saulės vainiko masės pliūpsnis yra ne tik dalelių debesis, jis turi ir savą magnetinio lauko struktūrą, – sakė mokslininkas. – Kai šis debesis juda link Žemės, tarpplanetinėje erdvėje jo magnetinio lauko stiprumas ir kryptis gali pasikeisti. Jei magnetinis laukas būna orientuotas į pietus, sudaromos geros laidumo sąlygos, ir debesies energija per magnetosferą labai efektyviai pasiekia Žemę, o tada kyla stipri geomagnetinė audra.“
Pasak NASA atstovų, gali būti, kad kai kurie kosminiai aparatai dėl šios audros gavo didesnę spinduliuotės dozę. Pavyzdžiui, aplink Venerą skriejantis Europos kosmoso agentūros palydovas buvo laikinai „apakintas“ didelės energijos dalelių srauto.
Nors ši audra Saulėje, kuri, pasak NASA mokslininkų, buvo viena stipriausių per pastaruosius 5 metus, apčiuopiamos žalos nepadarė, artėjanti aukščiausia šio Saulės ciklo fazė gali pateikti dar ne vieną nelabai malonią staigmeną. Pasak heliofizikų, Saulės regionas, kuriame antradienį buvo užfiksuotas galingas žybsnis, tebėra aktyvus, tad neatmetama galimybė, kad jis gali tapti naujų audrų židiniu.
