Viduramžių klimato atšilimas: orai šilo ir be žmogaus įsikišimo? (10)
Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog pasaulinis atšilimas vyko viduramžiais, prieš maždaug 1000-500 metų: planeta kaito, o vėliau vėso (skelbiama, jog planetą buvo apėmęs vadinamasis „Mažasis ledynmetis“) visiškai natūraliai, be žmogaus pramoninės intervencijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimą atlikusių mokslininkų kolektyvui vadovavęs Sirakūzų universiteto (Niujorko valstija, JAV) geochemijos profesorius Zunlinas Lu (Zunlin Lu) aptiko požymių, jog vadinamasis „Viduramžių atšilimas“ neapsiribojo Europa, o vyko visoje planetoje – iki pat Antarktidos. Tai reikštų, jog Žemė globalinį klimato atšilimą yra patyrusi visai neseniai ir be žmogaus „pagalbos“.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) laikosi nuomonės, jog „Viduramžių atšilimas“ vyko tik Europoje, todėl dabar vykstantys klimato pokyčiai yra žmogaus veiklos rezultatas.
Tačiau prof. Z. Lu tyrimo rezultatai rodo ką kita. Argumentų profesorius aptiko retame minerale, kuris susiformuoja šaltame vandenyje ir yra vadinamas ikaitu (angl. – „ikaite“).
„Ikaitas – ledinė klinčių atmaina, – aiškina Z. Lu. – Ikaito kristalai išlieka stabilūs tik šaltoje terpėje – kambario temperatūroje jie ištirptų.
Pasirodo, kristalo struktūrą palaikantis vanduo (jis dar vadinamas hidracijos vandeniu, kristalui susiformavus, jo viduje išsaugo informaciją apie temperatūrą, tvyrojusią kristalo formavimosi metu. Praeities klimato sąlygos remiantis ikaito mineralais, buvo tyrinėjamos pirmą sykį.
Ikaito kristalų mėginių tyrėjai paėmė iš gręžinių Antarktidoje. Fragmentai datuojami 2 tūkst. metų – būtent prieš tiek laiko susiformavo tyrinėti gręžinio nuosėdų fragmentai. Mokslininkus itin sudomino kristalai, rasti gręžinio sluoksniuose, kurie susiformavo prieš maždaug 300-500 metų, vadinamojo „Mažojo ledynmečio“ metu, taip pat fragmentai iš prieš tai vyravusio „Viduramžių atšilimo“ periodo. Abiejų šių klimato reiškinių požymių anksčiau yra aptikta ir Šiaurės Europoje.
Jog abu klimato reiškiniai vyko ne tik Europoje, bet ir kur kas didesnėje planetos dalyje (siekė net ir Antarktidą), tyrėjai sprendžia iš sunkiojo deguonies izotopų kiekio ikaito kristaluose: šaltuoju periodu jų kristalo struktūroje – apstu, šiltuoju – maža.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, jog klimato reiškiniai Šiaurės Europoje turėjo įtakos Antarktidos klimatui, – tvirtina Z. Lu. – Maža to, mes ypatingai džiaugiamės, jog mums pavyko išsiaiškinti, kaip iš šio specifinio mineralo galima išgauti informacijos apie praeityje vyravusį klimatą. Bet kuris naujas indikatorius tyrinėjant praeities klimato pokyčius yra sveikintinas.“
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Earth And Planetary Science Letters“.