Japonija aptiko didžiulius retų žemės elementų telkinius (11)
Japonija skelbia Ramiojo vandenyno jūros dugne aptikusi didžiulį retų žemės elementų telkinį, kuris aukštųjų technologijų pramonę ištekliais galėtų aprūpinti daugiau kaip 200 metų.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po jūros dugnu netoli rytinės Japonijos salos slypi apie 6,8 mln. tonų vertintų mineralų, naudojamų elektromobilių, „iPod“ grotuvų ir lazerių gamybai, teigia Tokijo universiteto profesorius Yasuhiro Kato.
Anot jo, netoli Minami Torišimos salos, esančios už maždaug 2 tūkst. kilometrų į pietryčius nuo Tokijo, paimti purvo mėginiai rodo, kad telkinyje yra maždaug 220 kartų daugiau išteklių negu kasmet sunaudojama Japonijos pramonėje.
Jūros dugne rasta nemažai disprozio – retojo žemės elemento, naudojamo hibridinių automobilių gamybai, teigė mokslininkas.
„Kalbant konkrečiai apie disprozį, suskaičiavau, kad pagal dabartinį Japonijos suvartojimą telkinyje esančio kiekio užtektų mažiausiai 400 metų“, – tvirtino profesorius, tyrinėjęs purvo mėginius, paimtus maždaug 5,6 tūkst. metrų gylyje.
„Naudodami naftos išgavimo technologiją galime pradėti gręžti dumblą anksčiausiai po trejų metų, o po penkerių išgauti retuosius žemės mineralus“, – teigė jis.
Anot vietos žiniasklaidos, tai būtų pirmas kartas, kai Japonijos ekonominėje zonoje aptiktas didelis retųjų elementų telkinys.
Retieji žemės elementai naudojami įvairių aukštųjų technologijų įrenginių, pavyzdžiui, galingų magnetų, baterijų, LED šviesų, elektrinių automobilių, vėjo turbinų, raketų ar lazerių, gamybai.
Šiuo metu Japonijai daugiau kaip 90 proc. retųjų žemės elementų tiekia Kinija, tačiau ji neseniai apribojo jų eksportą, teigdama, kad taip saugo aplinką ir tausoja išteklius. Tačiau Japonija, Europos Sąjunga ir JAV tvirtina, kad iš to neteisėtai pelnosi Kinijos pramonė.
Žinioms apie radinį Japonijoje pasitvirtinus, tai būtų gera žinia šalies aukštųjų technologijų pramonei, kuri atsidūrė Tokijo ir Pekino politinių ginčų viduryje, kai 2010 metais Kinija nustojo šiuos elementus tiekti.