Liepos 4 dieną numatyta konferencija, kurioje bus pranešti nauji Higgso bozono paieškų rezultatai. Skirtingos prie LHC dirbančių mokslininkų komandos pateiks eksperimentų ir analizės duomenis ir, jeigu šie atitiks, skelbs atradę trūkstamą detalę – Higgso bozoną.

Tiesa, Higgso bozono tiesiogiai negalime stebėti, tad jo egzistavimą įmanoma nustatyti tik iš dalelių, į kurias šis bozonas suyra. Dėl to, kaip skelbia įvairūs šaltiniai, greičiausiai konferencijos metu bus dar labiau padidinta Higgso bozono egzistavimo tikimybė – analizuojant pernykščius rezultatus šių dalelių egzistavimo požymiai buvo patvirtinti su 3 sigma tikimybe, tačiau faktiniam įrodymui reikia bent 5 sigma tikimybės (tuomet tikimybė yra 99,9995 %). Jeigu taip ir bus padaryta, tai iš esmės reikš Higgso bozono atradimą.

Kodėl visi šaltiniai taip užtikrintai tvirtina, jog konferencijoje bus paskelbtas Higgso bozono atradimas, o ne paneigimas, jog jis iš vis egzistuoja? Atsakymas labai paprastas – kuo didesnis įvykis, kuriame dalyvauja daugybė žmonių, tuo lengviau į viešumą sklinda informacija dar iki oficialių pristatymų. Apie LHC darbą ir Higgso bozono paieškas savo tinklaraščiuose rašo nemažai fizikų ir matematikų. Štai kad ir JAV Kolumbijos universiteto matematikas Peter Woit, savo tinklaraštyje jau beveik pusę mėnesio kalba apie tai, kad Higgso bozonas surastas.

Ar tai reiškia, jog „mokslinės intrigos“ nebeliko? Toli gražu! Tai, kad Higgso bozonas egzistuoja, reiškia, jog mokslininkams nebūtina atsisakyti iki šiol naudoto Standartinio modelio, nusakančio elementariųjų dalelių sąryšius ir jų savybes. Tačiau tai ne dalelių fizikos finišo tiesioji – po duomenų patikslinimo bus galimi du scenarijai:

• Eksperimentų rezultatai visiškai sutaps su teorinio Standartinio modelio prognozėmis – Higgso bozonas bus tokios energijos, kaip ir spėjo teoretikai. Manote, jog toks scenarijus nudžiugintų fizikus? Anaiptol – tai bene blogiausia galimybė, mat dabartinis Standartinis modelis yra atsidūręs aklavietėje: jame yra nemažai problemų ir neatsakytų klausimų, į kuriuos mokslininkai nesugeba surasti įtikinamų atsakymų. Tad ne vienam fizikui kirba mintis, jog galbūt problema ne idėjų stygiuje, bet jau esamose Standartinio modelio teorijose – kai kurias iš jų perdarius ar atmetus, galbūt išsispręstų ir kiti klausimai. Bet gi neimsi paneiginėti teorijos, neturėdamas aiškių ir logiškų argumentų. Čia jau pagelbėtų Higgso bozono paieškos rezultatų nesutapimas su teorija – nori nenori, tačiau tokiu atveju reikėtų perdėlioti iki šiol sudarytus modelius.

• Tad žymiai malonesnis scenarijus pasaulio fizikams būtų toks, kad Higgso bozonas egzistuotų, tačiau jo savybės šiek tiek nesutaptų su Standartiniu modeliu. Tai reikštų, jog iš esmės Standartinis modelis yra teisingas fizikos kelias, tačiau jame reikia kai kurių pataisymų ir papildymų. Tai būtų tarsi naujas atspirties taškas sprendžiant jau dabar aktualias Standartinio modelio problemas.

Koks iš šių scenarijų ir pasirodys esąs tikras, paaiškės jau rytoj – liepos 4 d.

Komentarai (14)