Į giliausią žemės urvą besileidžiančius speleologus užklupo nesėkmių virtinė (1)
Giliausiame pasaulyje Kruberio – Voronjos urve esančią Lietuvos ir užsienio speleologų ekspediciją viena po kitos ėmė persekioti nesėkmės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki savaitės vidurio Kaukazo kalnuose esančioje lietuvių speleologų komandoje tvyrojo pakili nuotaika – po sunkios ir varginančios kelionės tyrinėtojai pagaliau pasiekė stovyklos vietą ir sėkmingai įsikūrė palapinių miestelyje. Susitikę su užsienio partneriais tyrinėtojai apsikeitė lauktuvėmis: iš Lietuvos buvo vežama užsieniečių labai vertinama juoda duona bei specialiai šiai ekspedicijai sukurta kava.
Tačiau, prasidėjus darbams urve, ekspedicijos dalyvius netikėtai viena po kitos ėmė persekioti įvairios bėdos: kelis lietuvių komandos narius užpuolė ligos, o kalnuose subjurus orui ir prasidėjus liūtims situacija tapo kritiška.
Kaip prieš ekspediciją teigė lietuvių komandos vadovas Aidas Gudaitis, didžiausias pavojus dirbant Kruberio – Voronjos urve yra lietūs, nes tuomet kai kurios urvo dalys yra staiga užtvindomos: dirbti tampa nebeįmanoma, o netinkamu metu atsidūrus netinkamoje vietoje pasekmės gali būti tragiškos.
„Kiekvieną dieną visos urve esančių speleologų stovyklos susisiekia su paviršiaus stovykla pasiteirauti, kokios šiuo metu oro sąlygos ir ar galima leistis į tam tikras urvo dalis. Prasidėjus lietui, kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15 min. gali pakilti kelis metrus, todėl ten atsidūrus išsigelbėti praktiškai neįmanoma“, – pasakojo A. Gudaitis.
Vienam iš ekspedicijos dalyvių Daumantui Liekiui netikėtai prasidėjo alkūnių sąnarių uždegimas – 65 m gylyje vaikinas pastebėjo, kad ėmė tirpti rankų pirštai ir giliau į urvą leistis nerizikavo. Tačiau šiuo metu, pasak Daumanto, tai – mažiausias rūpestis: prasidėjus liūtims, oras kalnuose labai atšalo, darbo sąlygos urve tapo itin prastos ir pavojingos, o susisiekti su giliau nei 1200 m esančiomis stovyklomis tapo nebeįmanoma.
Naujo pasaulio urvų gylio rekordo ketinusio siekti lietuvio naro Vyčio Vilko sveikata pablogėjo, tad prie kitų komandos narių prisijungti jis nebegalės. Maža to, netikėtai prasidėjus liūtims, darbas urve tapo itin pavojingas, o ryšys su didesniame nei 1200m gylyje esančiomis stovyklomis buvo nutrūkęs.
Laimei, ryšys su požemio stovyklomis atkurtas: visi urve esantys Lietuvos ir užsienio speleologai nelaimių išvengė. Vos tik pasitaisė orai, kalnų stovykloje likę komandos nariai ėmė darbuotis, kad būtų atkurtas nutrūkęs ryšio kabelis. Vakare gedimas jau buvo pašalintas ir jiems pavyko susisiekti su visomis giliai urve esančiomis ekspedicijos bazėmis.
Pasak Daumanto Liekio, dėl sąnarių uždegimo likusio kalnų stovykloje, naktį lijo itin stipriai, iš visų komandų šiuo metu jau gautas patvirtinimas, kad jos yra saugiai įsikūrusios ir gali tęsti darbus. Kai kurie lietuviai jau yra pasiekę 1600 m gylį. Kitą savaitę urvotyrininkai turėtų pasiekti 2 km gylį.
Tiesa, kaip pirmadienį pranešį grynas.lt, liūtys Kruberio – Voronjos urvo apylinkėse ir toliau nesiliauja. Jei artimiausias dvi paras lyti nenustos, dėl jau prasidėjusių potvynių urve ekspediciją gali tekti nutraukti.
Pasak speleologo ir gamtotyrininko Daumanto Liekio, šiuo metu atliekančio mokslinius tyrimus Kruberio – Voronjos urve, po naktį siautusios stiprios liūties kai kuriose urvo vietose jau prasidėjo potvyniai, todėl leistis į urvo gelmes darosi pernelyg pavojinga.
„Šiandien kildami iš 250m gylyje esančio meandro jau matėme liūties padarinius – atsivėrusius vandens krioklius. Baisu ir pagalvoti, kas dėsis didesniame gylyje, jei lietūs ir toliau nesiliaus“, – sakė D. Liekis.
Pasak gamtininko, jei per artimiausias dvi paras stiprios liūtys pasikartos, visiems urve dirbantiems speleologams teks lįsti lauk, nes darbo sąlygos jau dabar labai prastos, o po dar vienos liūties tęsti urvo tyrinėjimą taptų per daug pavojinga.
Kaip prieš ekspediciją teigė lietuvių komandos vadovas Aidas Gudaitis, lietus – didžiausia kliūtis Kruberio – Voronjos urve dirbantiems speleologams, nes tuomet kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15 min. gali pakilti kelis metrus, todėl ten atsidūrus netinkamu metu pasekmės gali būti tragiškos.
Nors liepos bei rugpjūčio mėnesiais dideli potvyniai šiame urve – itin retas reiškinys, gamtos išdaigų vis dėlto ne visuomet pavyksta išvengti.
