Grybelio paveikta mediena – ideali medžiaga puikios kokybės smuikams? (Video) (2)
Smuiko garso kokybė priklauso ne tik nuo jį gaminusio meistro, bet ir nuo medienos kokybės. Yra žinoma, kad labiausiai smuikų gamybai tinka nedidelio tankio, bet labai elastinga mediena, kurioje garso bangos gali sklisti labai greitai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, be abejo, žinojo ir garsusis smuikų meistras Antonijus Stradivarijus, kūręs tobulus smuikus septynioliktojo amžiaus pabaigoje – aštuonioliktojo pradžioje. Dabar jau žinoma, atrodo, pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nepavykdavo pagaminti smuikų, kurie skambėtų taip pat gerai, kaip ir Stradivarijaus.
Jis naudojo medžių, augusių laikotarpiu tarp 1645 – 1715 metų, medieną. Tuo laikotarpiu, kartais vadinamu Mažuoju ledynmečiu, klimatas Europoje buvo atvėsęs, žiemos buvo šaltos, o vasaros – trumpos, todėl medžiai augo lėtai ir tolygiai, ir jų mediena buvo nedidelio tankio ir labai elastinga.
Šiuolaikiniai smuikų meistrai gali tik svajoti apie tokios kokybės ruošinius.
Tačiau mokslininkas Francis Schwarze iš Šveicarijos Medžiagų mokslo ir technologijų laboratorijos (Swiss Federal Laboratories for Materials Science and Technology) atrado būdą, kaip paveikti medieną taip, kad ji įgautų smuikui reikiamas savybes.
Jis tyrinėjo dvi grybelių rūšis – Physisporinus vitreus ir Xylaria longipes, kurios tarpsta norvegiškos eglės ir jovaro medienoje – tai dvi dažniausiai smuikams gaminti naudojamos medžio rūšys.
Paprastai grybeliai mažina medienos tankį, bet tuo pačiu sumažėja ir garso bangos, galinčios sklisti tokioje medienoje, greitis. Tačiau šie grybeliai medieną paveikia kiek kitaip – jie palaipsniui plonina ląstelių sieneles, taip mažėja tankis, tačiau net ir po ilgesnio poveikio mediena išlieka tokia pat tampri, taigi išaugo svarbiausias savybes, reikalaujamas smuiko medienos ruošiniams.
Prieš medieną perdirbant, ji paveikiama etileno oksido dujomis, sunaikinančiomis grybelį ir sustabdančiomis tolesnį irimo procesą.
Tokia mediena yra vadinama mikomediena (myco – gr. grybelis).
Kartu su smuikų gamintojais Martinu Šleske ir Michaeliu Ronheimeriu profesorius Schwarze iš šių grybelių paveiktos medienos pagamino kelis smuikus. Įdomiausia, kad aklos perklausos metu ir ekspertai, ir klausytojai apsiriko ir nusprendė, kad grojantis iš mikomedienos pagamintas smuikas yra Stradijavijaus kūrinys.
Mokslininkai tikisi iki 2014 metų pagaminti 30 smuikų ir sužinoti, ar rezultatai yra pasikartojantys. Jeigu taip ir bus, tai atvers naujas galimybes smuikininkams, ypač jauniesiems.
