Žmogaus smegenis norima tiesiogiai prijungti prie kompiuterio (18)
Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.
Pitsburgo universiteto mokslininkų išradimas remiasi itin plona anglies pluošto nanogija, padengta medžiagomis, saugančiomis neuroninę sąsają nuo galimos žmogaus smegenų atmetimo reakcijos. Pranešama, kad šią maždaug 7 mikronų skersmens nanogiją galima prijungti prie atskirų galvos smegenų neuronų. Pasak mokslininkų, tai leis ateityje elektroninius įrenginius tiesiogiai sujungti su žmogaus nervų sistema.
Tyrimo autorių teigimu, šis pasiekimas žada praktiškai neribotų galimybių: pradedant „atgaivintomis“ paralyžiuotomis galūnėmis, baigiant sudėtingų sistemų ir mechanizmų, kurie tikrąja to žodžio prasme taptų žmogaus organizmo sudėtine dalimi, valdymu.
Amerikiečių mokslininkai nori sukurti tokią neurosąsają, kuri be jokių sutrikimų galėtų veikti žmogaus organizme 70 metų. Tam reikia išsirinkti medžiagas, kurios dešimtmečius išsaugotų funkcionalumą ir nebūtų atmestos organizmo imuninės sistemos. Pitsburgo universiteto mokslininkai pagamino kompleksinį kompozitinį elektrodą, susidedantį iš anglies pluošto gijos ir ją dengiančio apsauginio sluoksnio iš poliparaksileno ir politiofeno. Taip pavyko pagaminti smegenų implantą, 10 kartų mažesnį už šiuolaikinius elektrodus, kurie naudojami neuronų aktyvumui registruoti. Be to, naujoji neurosąsaja yra geriau suderinama su smegenų audiniu: ji sukelia mažiau mechaninių pažeidimų ir imuninių reakcijų.
Šiuo metu naujoji neurosąsaja bandoma su žiurkėmis. Pasak tyrėjų, pirmieji rezultatai patvirtina šios technologijos perspektyvumą: nepastebima jokių ilgalaikių neuronų pakitimų ir degradavimo požymių.
