„Mars One“ įkūrėjas: Marse apsisaugoti galima ir lipnia juosta (19)
2012 metais pasaulis išgirdo apie iki tol negirdėtą avantiūrą – žmonijos misiją į Marsą „be bilieto atgal“. „Pasielgiau kiek savanaudiškai – nusprendžiau įkurti „Mars One“ tam, kad pats galėčiau nuskristi į Marsą. Turiu merginą. Ji į ten nenori, o manęs neišleidžia“, – per konferenciją „Login“ penktadienį teigė „Mars One“ įkūrėjas Basas Lansdorpas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrepreneris tikina, kad žmonių kolonija Marse prilygtų ir net pranoktų Didiesiems geografiniams atradimams, kurių metu Europos keliautojai sužinojo apie Ameriką, Afriką, Indiją ir buvo patvirtinta teorija, kad Žemė apvali.
B. Lansdorpas teigė, kad idėja kilo prieš maždaug 11 metų, pamačius Marso nuotraukas. Vieni Raudonosios planetos kolonizavimo idėja piktinosi ir kritikavo jos sumanytojus, o kiti puolė pildyti dalyvio anketas. Pastarųjų atsirado net keliasdešimt tūkstančių.
Į Žemę negrįš
„Mars One“ atrinks keturis dalyvius – „kolonistus“ – į planetą išvyksiančius visam laikui. Planuojama, kad kas du metus prie Marso gyventojų prisijungs vis nauja žmonių grupė.
„Tokie užmojai yra ganėtinai ambicingi, bet ir rizikingi. <…> Reikėtų pagalvoti ir apie žmonių galimybę grįžti į Žemę nesėkmės atveju, nes kitaip šios misijos nepavadinčiau humaniška. Nors gal organizatoriai svarsto ir psichologinį faktorių: jei žmogus žino, kad kelio atgal nėra, jis dės visas pastangas tam, kad išgyventų, priešingai nei tas, kuris žino, kad bet kada gali atsitraukti. O lengva tikrai nebus“, – teigė VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Erika Pakštienė.
Pasirodo, priežastis kiek kita – anot B. Lansdorpo „bilieto atgal“ nėra, nes dar nesukurtas erdvėlaivis, kuris sugebėtų į Marsą nuskraidinti tokio dydžio objektą, kuriuo žmonės galėtų saugiai parskristi į Žemę.
Neramina ir sąlygos, kuriose gyvens atrinktieji „kolonistai“. Be milžiniško psichologinio spaudimo, Raudonosios planetos gyventojai neturės ir tinkamos sveikatos priežiūros – atrinktiesiems bus suteikiamos pagrindinės medicinos žinios, tačiau nebus galimybių atlikti rimtų operacijų ar išgydyti sunkių ligų. Tikimasi, kad sveikatos problemų pavyks išvengti, nes į Marsą keliaus tik patys sveikiausi.
Rinkosi iš dviejų variantų
B. Lansdorpas pasakoja, kad jo dažnai teiraujasi, kodėl pasirinko būtent Marsą – juk daug arčiau Žemės yra Mėnulis.
„Pirmiausia, Marsas yra įdomesnis investuotojams“, – „Login“ konferencijoje prisipažino B. Lansdorpas.
Skaičiuojama, kad vien pirmųjų keturių žmonių apgyvendinimas apsieis bent 6 mlrd. JAV dolerių, dar po 4 mlrd. kainuos visos naujos misijos ir siuntiniai. Tam, kad tokia suma būtų surinkta, reikia pritraukti ne tik investuotojus, bet ir paprastus žmonės, kurie žiūrėtų „marsiečių“ realybės šou. Anot B. Lansdorpo, masinę auditoriją visame pasaulyje pritraukiantis televizijos projektas, kelis milijardus dolerių surinktų jau per savaitę.
Padėti gali ir lipni juostelė
Jūsų avantiūra susilaukia nemažai kritikos. Daugelis mokslininkų teigia, kad misija yra beveik neįmanoma. Jai gali sutrukdyti Saulės audros, radiacija, o ir pati Raudonoji planeta „kolonistus“ gali pražudyti tikrai nesvetingomis sąlygomis – ten nėra pakankamai vandens, deguonies, magnetinio lauko ir t. t. Kaip atremiate tokius argumentus?
– paklausėme B. Lansdorpo.
Taip, sutinku, kad Saulės radiacija tikrai yra tai, ką reikia nuodugniai ištyrinėti, norit sėkmingai įgyvendinti misiją. Turime būti tikri, kad erdvėlaivis bus apsaugotas. Tačiau šie reiškiniai kosmose nėra neįveikiami – žinome, kaip nuo jų apsisaugoti.
Kelionės metu radiacijos limitai jau apskaičiuoti ir patvirtinti mūsų radiacijos eksperto dr. Guntherio Reitzo, šiuo metu dirbančio prie marsaeigio „Curiosity“.
Kalbant apie apsaugą nuo Saulės audrų pačioje planetoje, į ją nugabensime milžinišką (maždaug 2500 litrų) vandens saugyklą. Tuščia saugykla bus naudojama kaip astronautų „miegamasis“ ir slėptuvė, kurioje jie galės apsisaugoti nuo radiacijos ar, pavyzdžiui, audros.
Tačiau norėčiau paneigti tai, kad Marso sąlygos nesvetingos. Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) astronautai panašiomis sąlygomis gyvena jau daugiau nei 11 metų. Šiuolaikinės technologijos žmonėms suteikia galimybę gyventi net pačiomis nesvetingiausiomis sąlygomis. Žinoma, Marse, pavyzdžiui, daržovių lauke auginti negalėsime, bet sukursime kupolus, po kuriais „kolonistai“ galės auginti tą patį, ką žmonės augina Žemėje. Trumpai tariant, Marso „kolonistai“ gyvens visiškai normalų gyvenimą.
O kas bus, jeigu vieną dieną kupolą dengianti medžiaga įskils? Juk tuomet Marso atmosferoje išsisklaidys visas viduje esantis deguonis, o į patį kupolą gali patekti mirtinas kiekis radiacijos.
Gyvenamoje zonoje bus daug papildomų blokų, kuriuos galima atskirti nuo kitų ir į kuriuos žmonės galės persikelti, jeigu viename įvyktų avarija. Tuomet sugedęs blokas bus arba sutaisytas, arba tiesiog nenaudojamas. Nepamirškite, kad įtrūkimus galima izoliuoti ir tiesiog juos užklijuojant lipnia juosta – tarp Žemės ir Marso yra tik labai nedidelis slėgio skirtumas.
Išvykti be bilieto atgal – didžiulis iššūkis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo tinklalapyje esate surašę būtinus fizinius reikalavimus, tačiau ar atliksite specialius kandidatų psichikos patikrinimus, kurie užtikrintų, kad į planetą išvyks žmones, sugebėsiantys atlaikyti ne tik 7–8 mėnesius truksiančią kelionę, bet ir gyvenimą svetimoje planetoje?
Keturis atrinktuosius treniruosime septynis metus. Kiekvienais metais jie po tris mėnesius praleis tokiomis sąlygomis, kokios jų lauks Marse. Tikimės, kad viskas bus gerai, tačiau paruošime žmones net ir tragiškiausioms situacijoms. Tuomet tikrai pamatysime, kaip visi keturi būsimieji „kolonistai“ sugeba kartu veikti ir išspręsti iškilusias problemas. Juk vienas svarbiausių mūsų atrankos kriterijų yra sugebėjimas veikti komandoje.
Nepatikėsite, tačiau didžiausias psichologinis išbandymas gali būti ir sugedęs tualetas. Tuomet nemalonus kvapas, pasklidęs po visą gyvenamąją zoną, galėtų palaužti net stipriausius.
Kiek žmonės Marse išgyventų idealiomis sąlygomis – be avarijų, gedimų, sunkių ligų ir pan.?
Įdomus faktas, kad Marse žmogaus gyvenimo trukmė bus net ilgesnė negu Žemėje. Be to, mes atrinksime tik visiškai sveikus asmenis, kurie maitinsis savo pačių išaugintu maistu, jų nepatrenks automobilis, taigi jie išvengs daugybės dalykų, pražudančių Žemės gyventojus.
