Staigiai ateinančio pavasario nemalonumai: gresia ypatingas uodų antplūdis? (0)
Pagaliau į Lietuvą plūstanti šiluma, kuri tirpdo per užsitęsusią žiemą prisikaupusį sniegą, yra tikra atgaiva ne tik žmonėms, bet ir mumis mintantiems gamtos gyviams. Gamtos tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos Rasos Bernotienės teigimu, staigus atšilimas po sniegingos žiemos žada daug vandens, o tai reiškia, kad jau apie gegužės vidurį teks gintis nuo spiečiais skraidančių uodų. Mat kai pavasaris ateina staiga, vienu metu išsirita visos apie 20 ankstyvųjų jų rūšių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Poilsį kai kuriose vietovėse, tarp jų ir Druskininkuose, apkartinantys mašalai, skirtingai nuo uodų, mus mato. Pavyzdžiui, nustatyta, kad juodą karvę jie kanda labiau nei margą, taigi į mišką geriau rengtis šviesiais drabužiais.
„Keletą metų stebėdama Druskininkų mašalus, įsitikinau, kokios svarbios jų gausumui meteorologinės sąlygos. Šie mašalai paprastai išskrenda gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Jeigu tuo metu būna lietinga, šalta, kaip buvo pernai, užpernai ir iš esmės visus pastaruosius metus, išskyrus 2007 m., mašalams tokios sąlygos nepatinka ir jų būna mažiau. Jeigu būna karšta, šviečia saulė, galima tikėtis jų gausos. Taigi jei gegužė bus karšta, upinių mašalų, tikrai bus. Nemune yra patencialo, iš kur jiems veistis, nes jau keletą metų jie čia nenaikinti“, - teigė pašnekovė.
Mokslininkė prisiminė dar vieną kraujasiurbių rūšį – vadinamuosius smulkiuosius mašalus. Jie kanda tik anksti rytais ir vakarais, prieblandoje. Taigi nuo jų galima apsisaugoti nebūnant tuo metu lauke.
Apsaugai nuo uodų nebūtina pirkti brangiausią preparatą
Pasak Kauno Visuomenės sveikatos centro specialistės Irinos Bulsienės, saugantis nuo uodų nebūtina pirkti patį brangiausią preparatą. Svarbiausia, kad jis būtų sertifikuotas, rekomenduotas specialistų, turėtų aprašą.
„Buvo atvejis, kai įvežtas preparatas buvo parduodamas kaip apsisaugojimo priemonė nuo uodų, o iš tiesų jis buvo skirtas augalams purkšti, kad priviliotų uodus. Taip pat reikia žinoti, kad preparatai skirtingus žmones gali veikti skirtingai, todėl verta išbandyti keletą priemonių. Vienam užtenka pelynų nuoviru įsitrinti, o kitiems padeda tik pats stipriausias cheminis preparatas, savo sudėtyje turintis dietiltoluamido. Tai jau labai intensyvus purškalas, kuris vaikams nerekomenduojamas. Beje, cheminius preparatus reikia atsargiai vartoti visiems, nes odai šylant ir prakaituojant jie garuoja, todėl žmogus įkvepia chemikalų. Dėl to gali pradėti skaudėti galvą, kilti alerginės reakcijos. Dėl tos pačios priežasties negalima žvakių nuo uodų deginti uždaroje patalpoje, net ir atsidarius langą – jos tinka tik lauke“, - aiškino I. Bulsienė.
Specialistė nepatarė rinktis universalaus preparato, kuris apsaugo nuo visų įmanomų vabzdžių ir erkių. Dažnai tokie preparatai būna neveiksmingi. Taigi geriausia, kad preparatas būtų specializuotas konkrečiai uodams, atskirais atvejais – uodams ir erkėms.
Kodėl vienus žmones uodai puola, o kitų – ne? Anot pašnekovės, uodai labiau puola žmones, kurie prakaituoja, nes jie intensyviau skleidžia savo kvapą. Mūsų kūno kvapas turi daugybę sudedamųjų dalių, tačiau kol kas mokslininkams dar nepavyko atrasti medžiagos, kuri juos vilioja ant mūsų kūno.
„Pastebėta, kad vienų kvapų uodai nemėgsta, kiti juos traukia, todėl jie naudojami uodų gaudyklėse. Taip pat jiems nepatinka vitamino B kvapas, pritaikytas specialiose apyrankėse, kurias dėvėti labai patogu uogaujant ar grybaujant. Mat rankų purkštis tokiais atvejais negalima, o uodai kaipmat randa neapsaugotas kūno vietas. Būtent todėl pasipurškus uodus atbaidančiais preparatais juos dar reikia įtrinti, kad neliktų neapsaugotų plotų. Taip pat būtina pasipurkšti ir rūbus, nes uodai gelia net per džinsinę medžiagą“, - patarė I. Bulsienė.
Liaudies medicinos atstovai yra pastebėję, kad uodus atbaido kėnių, gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus, arbatmedžio ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reiktų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti šių augalų aliejuje išmirkytą vatos gabalėlį. Šiam tikslui buvo naudojamas ir kadagių spygliukų nuoviras. Kadagių spyglių arba pušų, eglių kankorėžių galima įmesti ir į laužą. „Tačiau su eteriniais aliejais reikia elgtis atsargiai, kadangi jie gali sukelti alergiją. Geriausia eteriniu aliejumi pasitepti vidinę riešo pusę ir palaukti. Jei oda paraus, vadinasi, esate alergiškas“, - įspėjo pašnekovė.