Dar tik prieš 50 metų baisi diagnozė – leukemija arba tiesiog kraujo vėžys – vaikams reikšdavo mirtiną nuosprendį. Tuo metu ligą diagnozavus pakankamai anksti, išsikapstydavo nebent 20% suaugusių pacientų. Dabar šis rodiklis net ir vaikams jau padidėjo iki 75%, o jau netolimoje ateityje mirtis nuo šios ligos tebus pavieniai atvejai.

JAV mokslininkė dr. Donna Wall, dirbanti su kraujo vėžiu sergančiais vaikais, puikiai prisimena tiesiog stulbinamus pokyčius, kurie įvyko kuomet leukemijos gydyme imta taikyti kamieninių ląstelių transplantaciją, rašo portalas „Winnipeg Free Press“. Todėl mokslininkė įsitikinusi, jog esami pasiekimai, kuomet išgyja 75% visų ligonių, toli gražu nėra riba ir tolesni rezultatai priklausys nuo to, kiek žmonių ateityje turės kamieninių ląstelių atsargas, kurias bus galima panaudoti kovai su vėžiu. Mat dabar dažniausiai miršta tie pacientai, kurie taip ir nesulaukia tinkamo donoro, galinčio paaukoti savo sveikas kamienines ląsteles.

Mokslininkės nuomone, įvertinus vien tik tas galimybes, kurias jau šiai dienai suteikia virkštelės kraujo kamieninės ląstelės ir jei tik visi pacientai jas turėtų išsisaugoję, kraujo vėžio išgyjamumas pasiektų net 95 % ligos atvejų. Tolesnis mokslo ir technologijų tobulėjimas šį procentą galėtų dar padidinti. 

Iš kur pas mokslininkę toks optimizmas? Norint tą suprasti, reikia žvilgtelėti į pastarųjų metų pasiekimus gydant leukemiją.

Leukemija – klastinga ir mirtinai pavojinga liga

Leukemija – kraujo vėžio rūšis, kai pažeidžiamos kamieninės vieno tipo leukocitų rūšies ląstelės. Tokios pažeistos ląstelės pradeda labai greitai gaminti nesubrendusias atitinkamo tipo ląsteles ir šios ląstelės po truputį išstumia kitas kraujo sudėtines dalis – trombocitus, eritrocitus... Sutrinka organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis, deguonimi, sparčiai silpsta natūralus imunitetas. Negydoma liga neišvengiamai baigiasi mirtimi. 

Ši pavojinga liga labai „neišranki“ – suserga tiek kūdikiai, tiek senyvo amžiaus žmonės. Vien Lietuvoje per metus užregistruojama 130-150 vėžiu susirgusių vaikų, iš kurių 25-30 būna kraujo vėžio atvejai. Statistika negailestinga – sergamumas nepriklauso nei nuo gyvenamosios vietos, nei nuo profesijos, nei nuo kitų konkrečių veiksnių, tad kaip išvengti šios ligos – kol kas visiškai neaišku. 

O kaip išgyti susirgus? Čia jau savo žodį taria modernioji medicina. Pagrindinis kovos būdas su leukemija – intensyvi chemoterapija, kuri sunaikina vėžines ląsteles, tačiau tuo pačiu labai nusilpnina ir patį organizmą. Ligos ir chemoterapijos galutinai suniokotus kraujo kūnelius turėtų atstatyti pacientų kaulų čiulpai, deja jie būna taip pat pažeisti ir praktiškai nefunkcionuojantys. Čia ir slypi seniau buvusio didžiulio mirtingumo priežastis, kol mokslas nepasiūlė išeities – kamieninių ląstelių transplantacijos.

Kamieninių ląstelių transplantacija

Šiuo metu tai yra pats pagrindinis patvirtintas gydymo kamieninėmis ląstelėmis būdas, pasaulyje naudojamas jau daugiau kaip 50 metų. Kamieninių ląstelių transplantacijos pagalba negrįžtamai atstatomi sunaikinti paciento kaulų čiulpai. Po sėkmingos transplantacijos kaulų čiulpai pasidaugina ir ima gaminti visus būtinus kraujo kūnelius. Prasideda tikrasis ligonio sveikimo procesas. 

Daugybė išgijimo istorijų, įvairiausi klinikiniai tyrimai įrodė tokio gydymo metodo efektyvumą, tačiau iki galo neišsprendė vienos problemos – norint pacientą gydyti tokiu būdu, visų pirma reikia turėti pakankamą kiekį sveikų kamieninių ląstelių. 

Transplantuojamos gali būti tik sveiko donoro arba paties paciento dar iki susirgimo gautos kamieninės ląstelės. Donoro atveju kamieninės ląstelės pagal audinių tipą turi atitikti ligonio audinius. Dalinis neatitikimas galimas virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacijų metu, tuo tarpu persodinami kaulų čiulpai turi atitikti praktiškai idealiai.

Patys pacientai sveikų kamieninių ląstelių po susirgimo iš savo kūno jau nebegali gauti, nebent jos buvo išsaugotos dar esant jam sveikam. Šiai dienai tokias atsargas turi nebent vaikai, kurių tėvai gimdymo metu išsaugojo jų virkštelės kraują. Ligonių su tokiomis „atsargomis“ dar nėra daug, tad kol kas daugumai pacientų ieškomi tinkami donorai.

Donoru gali būti brolis, sesuo ar visai negiminingas asmuo, turintis tapatų audinių tipą. Kamieninės ląstelės surenkamos, užšaldomos ir po intensyvaus chemoterapijos kurso sulašinamos ligoniui. Iki šiol pagrindinis transplantacijai naudojamų suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių šaltinis būdavo kaulų čiulpai bei periferinis kraujas. Visgi tikimybė, kad svetimo žmogaus ląstelės tiks kito žmogaus ligos gydymui – yra tik viena iš milijono!

Štai todėl sudaromas donorų registras, kuriame kaupiami sveikatos duomenys žmonių, sutikusių dovanoti savo kraują arba kraujo sudedamąsias dalis. Jau keli dešimtmečiai visame pasaulyje gyventojai aktyviai kviečiami registruotis į donorų registrus, mat tik tokia tarpusavio pagalba pagelbėja beviltiškiems ligoniams.

Šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau nei 6 tūkst. kaulų čiulpų donorų. Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre – apie 16 mln. asmenų. Prisiminus kiek pasaulyje gyvena žmonių, nieko keisto, jog tinkamą donorą statistiškai gali surasti tik 1 iš 4 ligonių. 

Tačiau net ir radus tinkamą donorą dar nieko nereiškia – jis gali tiesiog atsisakyti duoti savo kaulų čiulpus. Tuo labiau, jog tai gana nemaloni procedūra, sukelianti savijautos nepatogumų. Statistiškai iš registruotų donorų kas penktas atsisako dovanoti kaulų čiulpus, tad tokiais atvejais donoro paiešką tenką pradėti nuo pradžių. 

Deja, bet sergant leukemija, daug laiko resursų ligonis neturi – tad dalis ligonių taip ir numiršta nesulaukę tinkamo donoro. 

Dar viena problema – tai labai brangi procedūra. Lietuvoje paskaičiuota, jog negimininga kaulų čiulpų transplantacija valstybei kainuoja apie 0,5 mln. Lt. Ligos gydymas vaistais ir slauga iki transplantacijos – dar apie 100 tūkst. Lt. 

Taigi, nors kamieninės ląstelės labai pagelbėja gydant leukemiją, gauti pakankamą jų kiekį šiuo metu vis dar sudėtinga užduotis. Štai todėl labai daug optimizmo suteikia nauji klinikiniai tyrimai ir sėkmingo išgijimo istorijos, jog donorinius kaulų čiulpus kuo puikiausiai pakeičia kamieninės ląstelės iš kūdikių virkštelės ir placentos audinių. 

Įdomu tai, jog leukemijai gydyti galima naudoti ne tik asmenines, bet ir donorines virkštelės kraujo kamienines ląsteles. Kai transplantacijai yra naudojamos jaunos, sveikos, to paties paciento kamieninės ląstelės – jos organizme prigyja lengviau, spartėja gijimo procesas. Pastarasis gydymo būdas duoda gerus rezultatus dar ir todėl, kad jis yra labai spartus – turint savo kamienines ląsteles, nebereikia gaišti brangaus laiko donoro paieškai, organizmo paruošimui donorinių ląstelių priėmimui. 

Kai savo donorais esame patys sau

Pirmą kartą virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija atlikta 1988 metais Paryžiuje. Tuomet į medikų rankas pateko berniukas, kuris turėjo genetinę ligą – jo kaulų čiulpai po truputį nyko ir sulaukus 5 metų amžiaus kraujo kūnelių gamyba tesiekė 10% normalaus lygio. Viltį pasveikti sparčiai mažino tai, jog niekaip nepavyko rasti tinkamo kaulų čiulpų donoro. 

Paskatinta gydytojų berniuko motina ryžosi dar vienam nėštumui ir susilaukė dukrelės. Gimdymo metu medikai išsaugojo mergaitės virkštelės kraują ir iš jo išskyrę kamienines ląsteles sulašino sergančiam broliukui.

Praėjus 5 mėnesiams po šios novatoriškos procedūros, berniukas buvo išrašytas namo su normaliais kraujo rodikliais – jo kaulų čiulpai ėmė veikti tarsi nebūtų buvę jokio genetinio susirgimo. Dabar, praėjus daug metų nuo šios istorijos pradžios, jis yra ne tik gyvas, bet ir sveikas vyras, sukūręs savo šeimą ir auginantis jau savus vaikus. 

Sėkminga išgijimo istorija sutelkė viso pasaulio medikų dėmesį į virkštelės kraujo kamieninių ląstelių panaudojimą įvairių ligų gydymui. Tuo metu platesnio mąsto klinikinius tyrimus stabdė tai, jog ligonių tarpe nebuvo daug vaikų, kurių tėvai turėjo išsaugoję virkštelės kraujo kamienines ląsteles. Tačiau su metais vis daugiau žmonių ryždavosi išsaugoti virkštelės kraują, o ypač didelis šuolis prasidėjo pastaraisiais dešimtmečiais, kai įsikūrė specializuotos kamieninių ląstelių saugyklos. 

Tad daugėjo ir sėkmės istorijų, kaip ligoniai išgydavo nuo leukemijos ir kt. ligų. Štai 2007 metais JAV medicinos mokslo žurnaluose aprašytas atvejis, kuomet išgydyta trijų metų mergaitė, susirgusi agresyvia leukemijos forma. Gydymo metu panaudota labai intensyvi chemoterapija, po kurios atlikta jos pačios virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija. Praėjus 20 mėnesių medikai konstatavo, jog mergaitė yra visiškai sveika. 

Tiesa, iki 2008 metų virkštelės kraujas buvo transplantuojamas tik sergantiems vaikams – mat jame yra ribotas kiekis kamieninių ląstelių, kurio gali neužtekti suaugusiam žmogui. Tačiau tuo metu JAV pasirodė pirmieji tyrimai, jog apjungus dviejų virkštelės kraujo vienetų ląsteles, gautų kamieninių ląstelių jau pakanka ir suaugusiam žmogui.

Žinodami šio tyrimo rezultatus Heartlando ligoninės hematologai nusprendė išbandyti tokį metodą gydant mirtinai agresyvia leukemijos forma sirgusią mokytoją. Galbūt tokiai procedūrai medikai ir nebūtų pasiryžę, tačiau jiems irgi nepavyko rasti tinkamo kaulų čiulpų donoro. Po keturių chemoterapijos kursų Paulinai Slater, 65 metų mokytojai pensininkei, buvo atlikta dviejų virkštelės kraujo vienetų kamieninių ląstelių tranplantacija. 

Teigiami rezultatai pasirodė jau po 6 savaičių – kraujas ėmė sparčiai gėrėti, kas rodė, jog atsistato kaulų čiulpų veikla. Dar po kelių mėnesių kraujo rodikliai tapo tokie patys kaip ir pas visiškai sveiką žmogų. 

Į duris besibeldžianti ateitis

Aprašyta labai sėkminga paskutinių metų leukemijos gydymo patirtis naudojant virkštelės kraujo kamienines ląsteles skatina rimtai pažvelgti į JAV mokslininkės dr. Donna Wall prognozes, paminėtas straipsnio pradžioje. Ir nors mokslininkė kalbėjo tik apie leukemijos gydymą, panašaus proveržio galima laukti ir gydant kitas ligas, kurių gydymų būdus su kamieninėmis ląstelėmis mokslininkai šiuo metu tyrinėja. 

Nebūtų nieko keisto, jei po kelių dešimtmečių pažangiose valstybėse kamieninių ląstelių atsargos būtų vertinamos kaip privalomo sveikatos draudimo dalis, o neišgydomų ligų kiekis tuomet sumažėtų kelis ar net keliolika kartų.

Komentarai (2)