Šveicarijos astronomai, naudodamiesi Čilėje esančiu Europos pietų observatorijos 1,2 m. skersmens teleskopu, aptiko naujos klasės kintamąsias žvaigždes. Keletą metų trukę stebėjimai atskleidė prieš tai nežinotas šių žvaigždžių savybes, kurių negali paaiškinti esamos teorijos, praneša Space.com.

Mokslininkams žinoma, kad daugelio iš Žemės matomų žvaigždžių ryškumas laikui bėgant kinta, o tai gali vykti dėl jų judėjimo ypatybių arba dėl fizikinių procesų, vykstančių šių dangaus kūnų paviršiuje ar viduje. Tačiau žvaigždžių spiečiuje „NGC 3766” astronomų užfiksuotų žvaigždžių ryškumas atrodo kinta dėl kitų priežasčių.

Minėtas spiečius nuo mūsų planetos yra nutolęs per 7 tūkst. šviesmečių. Astronomų komanda stebėjusi šį darinį atrado 36 žvaigždes, pasižyminčias nedideliais, tačiau reguliariai vykstančiais ryškumo nuokrypiais, kurie buvo kruopščiai registruojami ir analizuojami 7 metus. Šie svyravimai žvaigždžių ryškį pakeisdavo tik apie 0,1%, tačiau tai vykdavo reguliariai pasikartojančiais ciklais, priklausomai nuo žvaigždės, trunkančiais nuo 2 iki 20 valandų.

„Naujos kintamųjų žvaigždžių klasės atradimas yra tikras iššūkis astrofizikams. Dabartiniai teoriniai modeliai numato, kad kintamųjų žvaigždžių šviesa iš viso neturėtų kisti periodiškai, taigi šiuo metu mes stengiamės sužinoti daugiau apie šių, naujo tipo žvaigždžių elgesį“, – Europos pietų observatorijos pranešime spaudai cituojamas tyrime dalyvavęs astronomas Sophie Saesenas.

Stebėjimus atlikę astronomai jau dabar bando numatyti, kas galėtų lemti naujai atrastų žvaigždžių ryškio nepastovumą, tačiau bent jau kol kas nėra pateikę jokio hipotetinio atsakymo. Pažymėtina tai, kad visos stebėtos kintamosios žvaigždės sukasi viršydamos savo kritinį greitį, kurį peržengus turėtų tapti nestabilios ir pradėti irti.

„Toks itin greitas šių žvaigždžių sukimasis neabejotinai turi reikšmingos įtakos jų vidinėms savybėms, tačiau mes kol kas mes negalime sukurti adekvataus jų ryškumo kaitos modelio“, – teigė tyrimui vadovavęs astrofizikas Namis Mowlavas.

Žvaigždžių ryškumo kaitos fenomenas yra labai svarbi kosminių kūnų tyrimų sritis, kuri lėmė net ištisos astrofizikos mokslo šakos, vadinamos asterioseismologijos atsiradimą. Šios krypties tyrimus atliekantys mokslininkai, analizuodami žemo dažnio garso svyravimų kintančių žvaigždžių paviršiuje pasiskirstymą, gali spręsti apie jų gelmių struktūros ypatybes.

Saulė, artimiausia Žemės planetai žvaigždė, taip pat yra kintančioji. Per 11 metų trunkantį aktyvumo ciklą šios žvaigždės išskiriamos energijos kiekis svyruoja apie 0,1%.

Komentarai (0)