Mokslininkai įspėja: artimiausiais dešimtmečiais mūsų laukia didžiuliai karščiai (3)
Pasaulio vietovių, kurios vasaros mėnesiais kenčia nuo itin karšto oro bangų, per artimiausius septynerius metus padvigubės. Negana to – karščio bangas teks kentėti mažiausiai iki 2040 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos ir Ispanijos mokslininkai tokias prognozes pateikė remdamiesi dabartiniu anglies dioksido lygiu pasaulyje ir stebėjimais, kaip klimatas keitėsi pastaraisiais dešimtmečiais. Anot jų, per pastaruosius dešimt metų Žemę užplūdo išskirtinai didelis ekstremalių karščio bangų kiekis.
Jungtinių Tautų tyrimas praėjusiais metais buvo pateikęs ne tokias drastiškas prognozes. Tuomet mokslininkai teigė, kad labai tikėtina, jog šiame amžiuje karščio bangų trukmė, dažnumas ir intensyvumas padidės daugumoje sausumos vietų.
Tuo tarpu naujasis Fizikos Instituto mokslininkų darbas įspėja, kad vasaros artimiausiais metais žymiai įkais, ir žmonija nelabai daug ką gali dėl to padaryti.
Pasak jų, tokios karščio bangos kaip šiemet užliejusi Australiją, praėjusiais metais – dalį JAV, ar 2010 metais – Rusiją, iki 2020 metų paveiks dvigubai daugiau vietovių, o iki 2040 – net keturis kartus daugiau.
Tyrime aiškinama, kad karščio bangomis „sigma 3“ vadinamos tokios bangos, kaip, pavyzdžiui, 2010 metais Rusijoje, kai rusai kentėjo nuo 40 laipsnių karščio. „Sigma 5“ karščio bangos – dar ekstremalesnės, tačiau jų, anot mokslininkų, dabar beveik nepasitaiko. Tačiau jie perspėja – iki šio amžiaus pabaigos „sigma 3“ bangos paveiks 85 procentus sausumos, o „sigma 5“ – 60 procentų.
Labiausiai klimato kaita paveiks tropikų kraštus, Viduržemio jūros pakrantės valstybes, Vidurio Rytus, dalį Vakarų Europos, Vidurinės Azijos ir JAV.
„Iki šio amžiaus pabaigos daugelyje regionų šalčiausi vasaros mėnesiai bus karštesni nei iki šiol registruoti karščio rekordai“, – teigia mokslininkai. Jų teigimu, iki 2020 metų karščio bangoms kelio užkirsti nepavyktų net ir reikšmingai sumažinus šiltnamio dujų kiekį atmosferoje.
Potsdamo Klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkas Dimas Coumou „Reuters“ sakė, kad dėl šiltnamio dujų dabartinio kiekio padažnės ne tik karščio bangos, tačiau ir potvyniai bei liūtys.
Tyrimą atlikę Vokietijos ir Ispanijos mokslininkai teigia, kad jeigu žmonija drastiškai sumažins išmetamųjų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, kiekį, po 2040 metų Žemės klimatas gali galėtų grįžti į įprastas normas. Tačiau jeigu nebus imtasi veiksmų, ir antroje amžiaus pusėje orai visoje planetoje smarkiai kais.
Jungtinių Tautų tyrimas praėjusiais metais buvo pateikęs ne tokias drastiškas prognozes. Tuomet mokslininkai teigė, kad labai tikėtina, jog šiame amžiuje karščio bangų trukmė, dažnumas ir intensyvumas padidės daugumoje sausumos vietų.
Tuo tarpu naujasis Fizikos Instituto mokslininkų darbas įspėja, kad vasaros artimiausiais metais žymiai įkais, ir žmonija nelabai daug ką gali dėl to padaryti.
Pasak jų, tokios karščio bangos kaip šiemet užliejusi Australiją, praėjusiais metais – dalį JAV, ar 2010 metais – Rusiją, iki 2020 metų paveiks dvigubai daugiau vietovių, o iki 2040 – net keturis kartus daugiau.
Tyrime aiškinama, kad karščio bangomis „sigma 3“ vadinamos tokios bangos, kaip, pavyzdžiui, 2010 metais Rusijoje, kai rusai kentėjo nuo 40 laipsnių karščio. „Sigma 5“ karščio bangos – dar ekstremalesnės, tačiau jų, anot mokslininkų, dabar beveik nepasitaiko. Tačiau jie perspėja – iki šio amžiaus pabaigos „sigma 3“ bangos paveiks 85 procentus sausumos, o „sigma 5“ – 60 procentų.
Labiausiai klimato kaita paveiks tropikų kraštus, Viduržemio jūros pakrantės valstybes, Vidurio Rytus, dalį Vakarų Europos, Vidurinės Azijos ir JAV.
„Iki šio amžiaus pabaigos daugelyje regionų šalčiausi vasaros mėnesiai bus karštesni nei iki šiol registruoti karščio rekordai“, – teigia mokslininkai. Jų teigimu, iki 2020 metų karščio bangoms kelio užkirsti nepavyktų net ir reikšmingai sumažinus šiltnamio dujų kiekį atmosferoje.
Potsdamo Klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkas Dimas Coumou „Reuters“ sakė, kad dėl šiltnamio dujų dabartinio kiekio padažnės ne tik karščio bangos, tačiau ir potvyniai bei liūtys.
Tyrimą atlikę Vokietijos ir Ispanijos mokslininkai teigia, kad jeigu žmonija drastiškai sumažins išmetamųjų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, kiekį, po 2040 metų Žemės klimatas gali galėtų grįžti į įprastas normas. Tačiau jeigu nebus imtasi veiksmų, ir antroje amžiaus pusėje orai visoje planetoje smarkiai kais.
(18)
(0)
(1)